"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTA

'102'

Alice pov.

Tai buvo taip gera... Vėl jausti Louis šalia savęs ir jo prisilietimus.

Atsirėmiau į vaikino petį šiek tiek ir, paėmusi kompiuterį, padėjau sau ant kojų bei paspaudžiau mygtuką, kad seriją eitų toliau. Tomlinson rankos buvo apsirangiusios aplink mano liemenį.

- Vėl tas pabaisas žiūri? – paklausė nusijuokdamas ir prisitraukė mane dar arčiau savęs.

- Taip. – atsakiau žiūrėdama, kaip Castiel atlekia Winchesters'iams į pagalbą.

~ ~ ~ Po maždaug valandos ~ ~ ~

Louis pov.

- Princese, einam. – tempiau ją tiesiogine prasme iš lovos. – Gi baigės jau serija.

- Tu žinai, kaip ten įdomiai baigės? – pakėlusi antakį, pažiūrėjo į mane, o aš ją lovoj tempiau už kojos. – Man reikia sužinot, ar Dean prisikels ir, ar kaip demonas, ar ne. – bambėjo ir siekė kompo, bet aš ją prisitempiau prie lovos krašto ir pasilenkęs pabučiavau jos išilgtas lūpas. Ji atsakė į bučinį ir mūsų lūpos judėjo sinchroniškai.

- Paskui sužinosi, o dabar mes einam į kiną. – po bučinio tariau.

- O jei aš nenoriu? – sukryžiavo rankas po krūtine.

- Užsimanysi. – tariau.

- O jei ne? – žiūrėjo į mane ji, pakėlusi galvą, nes aš stovėjau priešais ją, o Alice sėdėjo ant savo lovos.

- Užsimerk. – paliepiau.

- O kam? – susiraukė, pažvelgusi į mane.

- Užsimerk. – pakartojau ir ji, man paklususi, užmerkė akis. – Ištiesk dešinę ranką. – tęsiau liepimus, o aš išsitraukiau, kai ką iš džinsų kišenės.

~ ~ ~ Alice pov. ~ ~ ~

O tu dieve, o tu dieve! Nejaugi Louis man pasipirš?! Stengiausi neparodyti, kad viduje mirštu iš laimės. Jetau, rimtai mirsiu iš laimės arba nualpsiu.

Negalvojau, kad viskas vyks taip greit. O mes dar nedaug laiko draugaujam... Bet žinoma, aš sutikčiau.

Aš jį beprotiškai myliu! Laikiau, ištiesusi ranką, ir laukiau, ką darys Louis, ar kol duos kitus nurodymus man.

- Atsimerk. – paliepė po kokios minutės ir aš atmerkiau akis.

Atmerkiau akis ir kur tau... Vėsus metalas įsirėžė į mano riešo odą ir vėl. Eik tu...

Wtf? Kam vėl tie antrankiai? Iškart susiraukiau, pamačiusi juos vėl ant savo dešinės rankos. Vėl esu surakinta su Louis Tomlinson. O aš taip tikėjausi, ko kito.

- Kam jie? – pajudinau ranką su antrankiais ir tuo pat metu pajudėjo ir Louis kairė ranka.

- Čia, kad nepabėgtum nuo manęs ir mes eisim į kiną. – paaiškino.

- O aš tikėjaus, ko kito. – suburbėjau panosėj.

- Na, ir ko tu tikėjais? – paklausė susmalsaudamas.

- Kad... Tu... Tu... – mikčiojau. – Tu pasipirši man. – pagaliau išstenėjau pasakyt.

Pastebėjau, kad Louis kiek pasimetė nuo mano tokių žodžių, bet greit suvirškino, ką aš pasakiau.

- Kada nors ir tai įvyks, princese. – šyptelėjo ir pasilenkęs pabučiavo mano skruostą. – O tu rimtai tikėjaisi žieduko? – paklausė, atsisėsdamas man iš dešinės pusės.

- Taip. – atsakiau paprastai, o Louis nusijuokė.

Ha... Ha... Ha... Kaip juokinga iš manęs žvengt. Mintyse pavarčiau akis.