"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTA

'99'

Laiškelis apačioje!

Daria pov.

~ ~ ~ Rytas ~ ~ ~

Sustojau prie Louis namų, iš kurių po sekundės išėjo Alice. Ji atrodė keistokai šiandien. Buvo užsidėjusi palaidą, kiek jai per didelį džemperį ir džinus bei kedus. Mergina atrodė... Nuliūdusi?

Ji priėjo prie mašinos ir atsidarė dureles. Manęs nepasitiko jos cypimas ir tai buvo keista. Ji ramiai įsėdo į mano automobilį ir tik menkai šyptelėjo. Ir pasidėjo savo kuprinę ant žemės.

- Labas. – tyliai tariau. Reiškia ji ne nuotaikoj...

- Labutis. – atsiduso ir užsisegė diržą Alice ir jos akys iškart nukrypo link lango, esančio jos kairėj pusėj.

- Jau kažkas buvo, tiesa? – atsargiai paklausiau merginos, užkurdama savo 'BMW'.

- Taip matos? – trumpam pažvelgė į mane, o aš, permetusi bėgį, pradėjau važiuoti.

- Tu apsirengusi, bet kaip, ir matau, kad be nuotaikos, tad galiu iškart pasakyt, kad kažkas nutiko. – paaiškinau viską, stebėdama kelią.

- Yeah... – gyliai atsiduso. – Buvo. – pripažino tyliai.

- Su... – nutęsiau. – Louis?

- Su kuo dar galėtų? – subambėjo ir pavartė akis.

- Ir ką jis vėl pasakė ar padarė? – trumpam pažvelgiau į merginą.

- Atsimeni mano randą ant kairės rankos? – sumurmėjo, o aš, pamąsčiusi kiek, prisiminiau, kad ji man tą pačią dieną, kai įsipjovė rašė apie jį.

- Am... Taip. – atsakiau. – Gi man iškart rašei, kad įsipjovei. – pridūriau.

- Tai va... Vakar Louis jį pamatė ir aprėkė mane. Be to jis galvoja, kad aš pjaustaus. – kalbėjo Alice. – Ir jis taip rėkė ant manęs... Niekas dar šitaip nėra rėkęs ant manęs, net mano mama. Turbūt pirmą kartą mačiau jį tokį. Tad nuo vakar vakaro su juo nekalbėjau.

- Bet tu jam pasakei, iš kur tas randas? – susidomėjau.

- Jis reikalavo pasakyt, tad jo. – leptelėjo.

- Na, ir dienelė... – atsidusau, įsukdama į universiteto teritoriją.

- Sugadinta.

- Nagi, neimk į galvą. – bandžiau pralinksmint ją, kai stačiau mašiną.

- Daria, tu nesupranti. Jis rėkė ant manęs, kaip.... – susimąstė. – Net žodžių nerandu apibūdint, kaip. – suprunkštė.

- Kaip gyvulys? – paklausiau ir ištraukiau mašinos raktelį iš spynelės.

- Dar baisiau. – atsisegė diržą mergina ir pasiėmė kuprinę. – Aš net nenoriu būt vienoj vietoj su juo. – numykė.

- Gali pagyvent su manim ir Liam vėl. Gi tu mums netrukdai. – šyptelėjau merginai.

- Tikrai? – paklausė ir lygtais mačiau menką šypsnį jos veide.

- Tai aišku. – pasakiau ir atsidariau mašinos dureles.

Išlipau iš automobilio ir perbraukiau su pirštais per plaukus. Užsidėjau savo rudą tašę ant peties.

Alice'i išlipus iš mašinos, ją užrakinau ir patraukėm abi link universiteto pastato.

- Na, gerai tada pagyvensiu vėl pas jus. – tarė.

- Liuks. – šyptelėjau merginai. – Be to pralinksmėk šiandien penktadienis! – sucypiau.