"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTA

'181'

(Norit pasileiskit ;) ZAYN, Taylor Swift - I Don't Wanna Live Forever )

Alice pov.

- Dažnai boksuojiesi? - paklausė jis.

- Pirmąkart. - atsakiau ir susidėjau rankas ant klubų bei gyliai kvėpavau vis dar.

- Kaip pirmam kartui, tai neblogai. - pagyrė.

- Malonu. - nusivaipiau ir šyptelėjau dirbtinai.

- Ir kas paskatino tai daryt? - vis neatsikniso tas tipas.

- Karoč, aš tavęs net nepažįstu ir tikies, kad atsisėsiu ir tau į petį pasakosiu viską? - paklausiau.

- Lucas. - ištiesė ranką į priekį jis, tačiau aš jos nepaspaudžiau, o jis ją patraukė nuo manęs.

- Subingalvis ex. - atsakiau ir nešdinaus, kuo toliau nuo jo.

Velniai žino, ko čia dar prisigalvos. Ir išvis kam man reikalingi čia kažkokie Lucai. Nafik juos. Aš laiminga dabar ir taip.

~ ~ ~ Next day ~ ~ ~

Daria pov.

Nuo pat ryto jau straksiu ir kišu paskutinius daiktus į nedidelę tašę.

Neįsivaizduoju, kaip sukišiu viską. Kablus jau įgrūdau, o suknelė netelpa. O ką daryt dabar? Galėčiau, žinoma, aš ją ten susukt sulankstyt ir bele kaip įgrūst, bet ji atrodys po to baisiai.

Tad Alice man įdavė tokį, kaip ir maišą, kur įdeda drabužius ir užsega tą daiktą. Tad spėju, reik suknę vežtis šitaip.

Bus geriausia, nors nepatogu ją šitaip vežt, bet nieko nepakeisiu. Viską supakavau ir viskas dabar čiki piki telpa.

Alice išsizyzė mane padažyt, nors aš teigiau, kad susivarys tas jos make up'as lėktuve, ji rėkė, kad ne. Tarkim. Atrodė, kad ji visko ten labai daug deda.

- Kam tiek daug visko? - suverkšlenau.

- Reikia. - atsakė ji. - Užsimerk. - paliepė, tad užsimerkiau ir, kaip supratau, ji man dėjo šešėlius.

O vargeli... Atrodysiu, kaip per Helouvyną.

- Paskutiniai akcentai. - informavo mane ji ir dar kelis kartus perbraukė su šepetėliu per veidą. - Done! - sucypė.

- Jaučiu bus baisu. - nurijau seiles.

- Durne, visai ne! - sukryžiavo rankas ji. - Nori galiu padaryt baisiai? - paklausė, žiūrėdama į mane.

- Ne, ačiū. - šyptelėjau netikra šypsena.

- Nium, pažiūrėk. - tarė ji ir pasuko kėdę į veidrodžio pusę.

Pažvelgiau į save veidrodį ir išties nebuvau jau taip baisiai, kaip galvojau.

Rusvi šešėliai, akys apvestos juodu laineriu, tai mano akis paryškino. Lūpos švelniai rausvos spalvos. Liuks.

- Gerai, gerai. - pasidaviau. - Puikai.

- Sakiau. - pareiškė ji ir suplojo rankom. - Tik prieš einant ten plaukus išsitiesink. - tarė ji ir padavė man plaukų tiesintuvą. - Arba gali pabanguot. Kaip nori. - šyptelėjo ir aš paėmusi tą daiktą į rankas, pakilau nuo kėdės ir įgrūdau į tašę.