"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTA

'147'

Daria pov.

- Nu, tai ką jie tau blogo daro? – paklausė Camilla.

- Nieko, tiesiog nekenčiu jų. Jie lopetos. – atsakė Ema ir sukryžiavo rankas po krūtine ir išsidrėbė ant sofos patogiau.

- Čia dėl Tom, ane? Neimk tu į galvą dėl jo. Metė, tai metė. Vis tiek susirasi geresnį. – kažką maliau ir vėl atsigėriau šampės.

- Gaidys tas Tom. Dėjau ant jo jau seniai, o kito nenoriu, nes jie visi užknisa vienodai. – bambėjo Ema.

- Tai pala, vėl meilę sutiksi, vėl bus viskas iš naujo. – sukikeno Camilla.

- Neimsiu. – užsispyrė.

- Imsi, kur tu dingsi. O jei jis lįs prie tavęs? – tariau.

- Pasiųsiu paštu į Meksiką. – atsakė Ema.

- Nu, neblogai ką galiu pasakyt. – Camilla pripildė mūsų taures ir vėl su šampanu.

Pala, pala, kur Liam dingo? Kažkaip ilgai jis čia pradingęs... Įtartina.

- Tuoj, grįšiu. – leptelėjau ir pakilau nuo sofos, palikdama merginas.

Nusivilko iki šokių aikštelės ir pradėjau ją skanuoti savo akimis. Ir bingo!

Aptikau savo bernužėlį su kažkokia ryža karve, kuri ten trynėsi į jį. Iš nervų sugniaužiau kumščius.

Nu, blyn... Kentės, tiek ji, tiek jis. Aš ne iš tų panų, kurios praleidžia viską pro akis. Tuoj pašokinės čia man visi.

Visa įsiutusi ir pikta prasibroviau pro visus šokančius žmones ir atsiradau prie pat Liam ir tos kekšės.

- Tu, kale! – surėkiau ir, griebusi jai už plaukų, atitraukiau ją nuo savo vaikino. – Jis merginą turi! – rėkiau ant tos ryžikės, o ji pradėjo inkšt iš skausmo.

- Pati tu kalė! – atsakė pagaliau toji, kol aš jai vis vien roviau plaukus. – Tik jo piniginės vaikaisi! – atšovė, o aš įsiutau dar labiau. Ką?! Nu, pyp...

- Nudėsiu! – surėkiau ir pargrioviau tą kalę ant žemės, kai vožiau jai į snukį.

- Kekšė! – surėkė ji ir susiėmė už nosies, nes pasirodo Daria sugeba iš nosies paleist kraują.

Maladėc aš. Galit Nobelio premiją duot, nesupyksiu.

Jau norėjau užsimot ir vėl tai kalei vožt, bet mano ranka buvo suimta. Stipriai suimta, kad negalėjau jos ištraukt.

- Paleisk! – surėkiau, pasisukusi į Liam. – Aš turiu tai kalei parodyt jos vietą! – rėkavau ir į mus atkreipė daugiau žmonių dėmesio.

- Tu ir taip jai sulaužei nosį greičiausiai. – kalbėjo Liam ir bandė mane temtis iš ten, bet aš vis vien priešinausi.

- Ir tau galiu, nori? Galėsi tai karvei kompaniją palaikyt. Čia su visokiom ryžikėm šoki, nors merginą turi! – šūkavau ir spyriojausi kažkur eit.

Man dar reikia išsireikšt.

- Ji fanė. – tarė Liam ir, pagriebęs nuo žemės, pradėjo mane neštis, persimetęs per petį. „PUIKU!"

- Paleisk, rupūže! – mosikavausi visaip, kaip tik įstengiau.

Bet kur tau, stiprus asilas.

– Eik liest tą kekšę, o ne mane! – trenkiau su kumščius jam į nugarą ir vis dar spardžiausi.

Nors Liam spėju, net nepajuto čia mano mušimosi. Supykdė, kad negaliu, nes turiu baigt ką pradėjau daryt, tai šliundrai. Atrodo, visus dabar nudėčiau, jei Liam manęs neneštų.