"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTA

'88'

(Norit pasileiskit - Years & Years - Meteorite ;) )

Alice pov.

- Taigi, kokio velnio vedžioji Watson 4AM? - Harry paglostė Watson.

- Ilgai pasakot. – numojau ranka ir tipenau lėtai paskui šunį, nes jis kažkur ėjo, uostydamas žolę.

- Laiko turiu. – Styles ėjo šalia manęs.

- Taigi Liam ir Daria į Italiją išskrido, o man Watson paliko saugot, tai saugau. – paaiškinau. – O dabar tavo eilė pasakot, kodėl koliojiesi 4AM ir su kuo?

- Su Nicole. – atsiduso Harry ir pažiūrėjo į žemę. – Ji tokia isterikė. Pagal ją net išgert negaliu.

- Oh, sunki situacija. – sumurmėjau. – Tai gaunasi, kad ji laiko po padu patį Harry Styles? – pažiūrėjau į vaikiną.

- Tas esmė, kad po padu nenoriu niekieno būt. Plius, ką pagalvos fanai, jei mane taip kontroliuos mergina?

- Hmmm..? Įdomiau, ką jie pagalvos, kai aš vėl su Louis susipykau... – susimąsčiau.

- Ir vėl?! – pažiūrėjo į mane Harry šįkart.

- Yeah, again. – nusijuokiau. – Čia jau kasdienybę tapo.

- Pastebėjau. – pridūrė vaikinas. – Tai dėl ko susipykot?

- Nesvarbu. – numojau ranka. – Nenoriu apie tai kalbėt tiesiog.

- Gerai, tada apie ką kalbam? – paklausė Harry.

- O ką pasiūlys priešas numeris 2? – nusijuokiau.

- Nežinau. – nusijuokė.

- Okey... Čia normalu... Mes neturim apie ką kalbėt. – juokiausi.

- Eini iki namų? – paklausė.

- Taip, gi vėl gyvenu pas Liam ir Daria. – pavarčiau akis atsidusdama ir tipenau keliu, vedančiu ten. – O tu kur jau taip lėkei?

- Šiaip pats nežinau. – atsakė. – Norėjau, kuo greičiau dingt iš ten, kur buvo Nicole, o visa kita nesvarbu.

- Ji dar nesubrendusi. – leptelėjau eidama ir toliau taku.

- Atrodo, tu subrendus. – prunkštelėjo ir žingsniavo šalia manęs.

- Labiau nei, kai kurie. – pareiškiau.

- Gal... – nutęsė Harry, o aš jam vožiau į ranką. – Nesimušk.

- Nu, gi nesumušiu tavęs. – pavarčiau akis.

- O jeigu? – kilstelėjo antakį.

- Atmušiu. – nusijuokiau.

- Tik įdomu kaip?

- Oj, ten paslaptis. – nusižvengiau ir jau mačiau Liam namą, tad Watson pasileido lėkt link ten. – Vis tiek aš, bent labiau subrendus. – iškišau liežuvį.

- Mhm... „Labai". – tarė sarkastiškai.

- Na, su manim, bent neliūdna. – nusijuokiau ir priėjom Liam namus. – Užeisi? – paklausiau. – Vis tiek viena sėdžiu. – pridūriau ir iš kišenės ištraukiau nuo namo durų raktus.

- Na, jei siūlai... – pasikasė kaklą vaikinas.

- Siūlau, gi mes draugai. – tariau ir, priėjusi prie durų, atrakinau duris. – Watson, į vidų! – pašaukiau šunį ir jis įlėkė vidų bei patraukė savais keliais.