"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTA

'200'

(Norit pasileiskit ir kartokit dainą ;) Moniqué - Man nebaisu  )

Daria pov.

Visi išsiilsėję grįžom atgal į miesto šurmulį, nors išties pasiilgau jau tos ramumos ir sėdėjimo su chebra.

Čia mieste nėr ramybės. Žurnalistai, interviu, straipsniai ir kitas šūdas, knisantis gyvenimą.

Gaminau pietus, kol Liam svetainėj ten pildė kažkokius lapus, ir viską suvedinėjo į lapotop'ą.

Jap, įžymybių gyvenimas sunkus ir nuobodus.

Man bemaišant troškinį kažkas pas mus atėjo į svečius. Tai informavo durų skambutis. Gal Alice?

Ji dabar yra pasimetusi gyvenime... Yeah, gaila man jos dėl to. Sunkų sprendimą turi priimt.

- Liam, atidaryk duris! – surėkiau paprašydama.

Na, man reik prižiūrėt maistą, nes kitaip liksim be pietų.

Girdėjau, kaip vaikinas atidarė duris, tad išjungiau viryklę ir ėjau iki koridoriaus, nes man išties smalsu, kas čia atėjo pas mus.

Atitipenau iki koridoriaus, bet iškart neiššokau iš po kampo, o klausiau, ką ten jie kalba.

Išgirdau merginos balsą ir tikrai nepažįstama, kas per..?

- Liam, tai ką man daryt, jei turiu gimdyt kitą mėnesį? – kalbėjo mergina.

Okey, čia jau įdomu. Kas čia tokia nėščia?

- Tai, kokio velnio, tu atėjai pas mane dabar?! Gi sakiau, skambink. – tyliai rėkė ant jos Payne.

- Man reik pakalbėt su tavim akis į akį. O be to aš galvojau, kad galėsiu tą vaiką užaugint pati, bet aš jau dabar nepragyvenu...

Pala, ką?! Ji ką nėščia nuo Liam?! Ir dar 8 mėnesį?!

Nu, kurmi..! Įsiutusi įlėkiau, kaip vijurkas, į koridorių. Pakelsiu aš čia bangų.

Nužvelgiau merginą ir ji išties nešė į prostitutę. Kur tas asilas čia ganėsi ir kada, kad vaiką kažkokiai mergšei užstatė?!

JIS KĄ ŽINOJO, BET MAN NIEKO NESAKĖ?!

- Ji ką nuo tavęs nėščia?! – bedžiau pirštu į blondinę, kuri buvo užsivariusi ant veido toną makiažo, ir su pilvu, kuris jau jai lipa ant nosies.

- Daria, nekelt scenų. – bandė mane ramint vaikinas.

Oj, nepaeis manęs nuramint. Ne šį kartą!

- Tu turėjai kažkokią prostitutę ir dar jai užstatei vaiką ir tai žinojai, tačiau man nieko nesakei! Ir pamiršau svarbiausią dalyką įvardint, kai mes buvom kartu! Aš turiu teisę rėkt, širst, pykt!

- Atsiprašau?! – įsikišo ta merga. – Kad mano toks darbas, tai nereiškia, jog gali mane žemint!

- Nesikišk, kale! – surėkiau ir pažiūrėjusi į ją nukilinau. – O tu?! Kaip tau ne gėda?! Man pisi protą, kad myli, o kažkokią kalę dulkinai! Kada? Kada tai buvo?! – surėkiau ir sukryžiavau rankas po krūtine.

- Kai mes susipykom ir tada grįžau namo girtas. Suprask, Daria, aš nežinojau, ką padariau... – sapaliojo pievas jis man ir norėjo prieit prie manęs, bet...