"They Didn't Expect To Fall In Love" (L.P.+L.T./H.S.) LTU BAIGTA

'123'

Daria pov.

- Nenoriu daug užtrukti, tad pradėsiu nuo svarbų dalykų. – toliau tęsė tas vyriškis. - Jei nežinojot, tai mūsų universitete turite rinkti taškus, kurie padės išlaikyti patikras ir egzaminus. Mūsų universiteto dėstytojai kol kas į jus žiūrėjo atlaidžiai, nes tai buvo jūsų pirmos 2 savaitės čia, tad jūs čia pratinotės, o dabar pasiruoškite kibti į darbą! – baigė kalbą vyriškis ir visi paplojo jam tarp tų žmonų buvau ir aš su Alice.

- Taigi norėčiau pratęsti mintį apie tuos taškus. – dabar jau kalbėjo moteriškė, kuriai apie 50 metų. O gal ir daugiau... – Tuos taškus galite susirikti, užsiimdami kažkokia veikla universitete. Turbūt girdėjote, kad čia turime ir įvairių sporto šakų ir muzikos įgūdžių gilinimą. Plačiau paskaitysite lankstinukuose, kuriuos šiuo metu jums dalina. - kalbėjo moteriškė ir blondinė visiem dalino tuos popierius, tad padavusi man ir Alice'i ji nuėjo toliau. – Žinoma, galite ir nieko neveikti, o tik studijuoti čia, bet taškai ir aktyvumas, kad jūs kažką veikite, jums palengvins čia studijas. Tad pagalvokite apie tai, pirmakursiai.

Toliau kažkokia boba (jai tikrai virš 65 metų) kalbėjo apie padorią aprangą. Kad jokių trumpų sijonų ir palaidinių, per kurias matosi mūsų turtai. Tad tai beveik praleidau pro ausis, nes tikrai nesirengiu į čia, kaip kokia kekšė.

Žinoma, sulaukėm kalbos iš dėstytojų, kad nuo kitos savaitės jau mūsų laukia pirmieji atsiskaitymai ir darbai. Jie mus „labai pradžiugino" su tokiomis naujienomis. Ir visi salėje buvę mokiniai išleido garsą panašų į 'ohh'.

- Taip pat žadame, kai kurias paskaitas sujungti dėl dėstytojų stygiaus. Tad, jei kas kis, bus pranešta jums į el. paštus ar klasėse. – kalbėjo lygtais pavaduotojas. – O dar jūsų laukia šio universiteto šventė, nes jam bus 150 metų. Tad turėsite surengti pasirodymus svečiams ir žiūrovams, už kuriuos taip pat gausite taškų. Žinoma, apie tai bus plačiau praneša vėliau.

- SVEIKI, ATVYKĘ, PIRMAKURSIAI! – surėkė visi tie žmonės, stovėję ant scenos, kad man net ausų būgnelius paskaudo. – Susirinkimas baigtas. – buvom informuoti, tad mes su Alice, kuo greičiau, nešdinomės iš ten.

- Kokie dar taškai?! – subambėjau, eidama iš salės paskui savo draugešką.

- Ką aš žinau. Idiotizmas ir tiek. – gūžtelėjo pečiais ji. – Na, bet jei jungs klases, gal turėsim vienodų paskaitų?

- Tai būtų puiku. – tariau. – Rašysies kažkur? – paklausiau, kol mes žingsniavom koridoriumi.

- Gal? Nežinau... Reiks pasidomėt tais taškais ir jų galia, nes spėju vis tiek kažkur susikirsiu.

- Nesusikirsi. – patikinau ją. – Tu visada taip sakai, bet niekad nesusikerti.

- Nu, žinai, o jei turėsiu karštą naktį su Louis ir neišmoksiu, ko nors? – paklausė ir mes išėjom iš universiteto teritorijos, nes abi atsėdėjom savo paskaitas.

- Kokios mintys, Alice... – nutęsiau, o ji jau buvo visa raudona, kaip pomidoras. – Ir tu raudona visa.

- O jėzzz... – tarė, kol mes ėjom iki mano mašinos.

Į mus žiūrėjo daug žmonių. Merginos žinoma, apkalbinėjo grupelėse, tai knisa. Keli vaikinai net mirktelėjo, kas irgi užknisdavo, o aš pavartydavau akis.

Su ranka perbraukiau per savo palaukus, nes vėjas juos taršė.

- Daria, nešiosi universiteto drabužius? – paklausė manęs rudaplaukė.

- Ką? – pažiūrėjau į ją nieko nepagavusi.

- Gi sakė duos universiteto drabužius. – nusijuokė ji.