Louis ir Elisabeth istorija

Miglė ISTORIJA. Part 4.

Pagaliau išlindom iš to skruzdėlyno. Jis paleido mano ranką ir mes Įėjom į restoraną. Nežinau kodėl, bet man jis priminė Nandos... Tačiau tai buvo ne kažkoks kitas restoranas, kuriame neesu buvusi. Padavėja maloniai mus nuvedė prie staliuko. Užsisakėme vakarienę, abu gurkšnodami kolą kalbėjomės. Tiesiog lydžiausi akyse, bet žinoma to neparodžiau, Vis gi esu suaugęs, subrendęs žmogus. Mintyse galvojau, jog negerai darau, juk turiu draugą, bet kartu ir raminau save, jog tai tik vakarienė. Jis buvo kalbus ir draugiškas su manim, o maniau, jog po tiek šlovės metų bus pasikėlęs. Jo balsas man visad nerealiai patiko, bet kai girdi jį gyvai, jausmas visai kitoks. Pavalgėme. Pažiūrėjau į laikrodį.
– Jeeeez... Jau 21h !!! Mano draugas turbūt nerimauja... Manau, man metas namo, atleisk...- Atsiprašomai pažiūrėjau į jį.
– Gerai, palydėsiu tave, tik palauk sumokėsiu. - Padavėja padavė sąskaitą. Tai turbūt buvo apvali sumelė, čia vien kola kainuoja tiek, kiek aš uždirbu per dieną... Pasijutau nemaloniai.
– Gal aš susimokėsiu...- Nutęsiau ieškodama piniginės. Jis nusijuokė. Pakėliau akis į jį.
– Nee, aš atlyginu žalą, nepamiršk to ... - Jis pamerkė akį, atsistojo ir atkišo man parankę. Atsistojau ir įsikibau į ją. Lėtu žingsniu ėjome link mano namų, šnekėjomės. Turbūt niekada nepamiršiu jo kvapo. Jis buvo toooks išskirtinis. Grynai jo kvapas... Priėjome mano namus.
- Na štai kur aš gyvenu. Manau, toliau tau nereiktų manęs lydėti...
- Tu teisi...
- Tai gal vis dėlto pasakysi savo vardą? - Paklausiau, nes norėjau išgirsti, kaip jį taria jo lūpos.
- Ar tai taip svarbu? - Paklausė jis suraukęs antakius.
- Na, man taip ... Norėčiau žinoti vardą žmogaus, kuris mane pavaišino vakariene.
- Na ką gi... Elisabeth... Labai malonu buvo šiandien su tavim leisti laiką, aš Louis... Louis Tomlinson... - Jis mane apkabino ir nuėjo. Stovėjau gal kokias 5 minutes apšąlus. Man tirpo visos galūnės.. Ar aš sapnuoju? Ne. Šį kartą tikrai ne. Užlipau laiptais į viršų. Tik priėjus prie buto durų, prisiminiau draugą. Dabar pradėjau nervintis. Giliai įkvėpiau ir pravėriau duris.