Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 2.

Važiuojant buvau priversta sėdėti tarp Harrio ir Louis, o tai buvo.. Nemalonu. Ta tvyranti įtampa naikino. Kad bent kiek nukreipčiau mintis, išsitraukus telefoną įlindau į internetą. Twitter nesilankiau visą amžinybę, tad tikrai nustebau, pamačiusi, jog man nedaug trūksta iki milijono followerių. Žinoma, viskas tik ir mirgėjo nuo berniukų išsiskyrimo... Trenduose buvau kaltinama dėl to. Kai kurios fanės norėjo mane nužudyti, ir labai reta kuri linkėjo man sėkmės. Aš supratau jas. Būdama jų vietoje irgi kaltinčiau kažkokią neaiškią pašalietę, nuolatos būnančią su berniukais, net su jais gyvenančią. Tačiau tweet'ai buvo skaudūs ir įžeidūs. Juk ne kiekvieną dieną sulauksi milijono pasiūlymų nusižudyt... Mintyse šmestelėjo prisiminimas... Prieš 6 metus aš sėdžiu ant savo ryškiai raudonos lovos, susisukusi į pukinį pleduką. Man ant kelių – laptop'as, po ranka – nosinių pakelis. Ausinės ausyse, violetinį kambarį silpnai apšviečia kalėdinės lemputės. Žiūriu video. Tai tas prakeiktas video, per kurį visad verkiu. Harry po blogo pasirodymo sugalvojo paskaityti komentarus apie save, o jie tiesiog šlykštūs. Harry verkia. Verkiu ir aš. Ir taip kiekvieną kartą žiūrint tą video. O, aš tuomet galvojau, jog žinau ką jis jaučia, su kuo susiduria... Bet aš net nenutuokiau koks tai iš tikrųjų jausmas. O dabar aš tą jausmą jaučiu. Patiriu lygiai tą patį, ką prieš tiek metų patyrė Hazza. O, juk atrodo, kas čia tokio? Tai tik internetinė erdvė, kur visi žmonės – laido riteriai, drąsiai skelbia savo žiaurią ir negailestingą nuomonę. Deja, skaityti tokius komentarus gali būti kur kas skaudžiau, nei gali pasirodyti. O dabar aš stipriai sukandau dantis, stengdamasi nesumirksėti, kad tos susikaupusios ašaros mano akyse neištekėtų. Juk jos net nežino tiesos. Jos nežino tikrosios One Direction išsiskyrimo priežasties. Po velnių, jos nežinau net aš pati ! Juk, tikrai nemanau, jog jie išsiskyrė tik dėl to, kad pavargo ar norėjo daugiau asmeninės erdvės. Turėjo būti dar kažkas. Kažkas daugiau.

Automobilyje visi tylėjo. Girdėjosi tik duslūs kvėpavimai. Visi žvelgė į skirtingas puses. Paspaudžiau telefono užrakinimo mygtuką ir ekranas pasidarė tamsus. Nužvelgiau visų veidus. Zayn. Įdomu, apie ką jis galvoja? Jo rudos akys spindėjo žvelgdamos į tamsintą automobilio stiklą. Niall. Jo apatinė lūpa patempta į viršų būtų sugraudinus bet ką. O aš vis sunkiau tvardžiausi. Liam. Jo akis sekė nuo lango žemyn lenktyniaujančius lietaus lašus. Jo delnas spaudė Danielle ranką. Nerizikavau ir nežiūrėjau nei į Harry nei į Louis. Būčiau pratrūkus. Bet jei jau man yra taip sunku, kaip iš tikrųjų jaučiasi berniukai? Ar jie dabar prisimena viską, ką jiems teko patirti per tiek draugystės metų? Pirmosios perklausos, teisėjų namai, pirmoji daina, x-faktoriaus finalas, nusivylimas nelaimėjus 1 vietos, video diary, netikėtai užgriuvus milžiniška šlovė, pirmasis albumas, vaizdo klipas, galybė apdovanojimų. Visi tie išsidirbinėjimai... Ar jie dabar apie tai galvoja? Larry Stylinson. Ar jie to ilgisi? Nes aš tai neapsakomai. Juk tos draugystės nebėra.  Ar jie bent nori ją susigrąžint? Nemanau. Iš jų elgesio to nepasakytum. Jie dabar vos ne priešai. Ar tai normalu? Kaip tai išvis galėjo atsitikt? Kodėl aš viso to kaltininkė? Juk dabar padaryčiau bet ką, kad tik išgelbėčiau jų draugystę. Mano ilgą apmąstymą nutraukė vėjo gūsis pratraukęs man pro kojas. Pažvelgiau pro praviras automobilio dureles. Harry man ištiesė ranką, padėdamas išlipti. Dievaži, mus iškart apakino fotoaparatų blykstės. Louis griebė mane už rankos tempdamas kažkur.

- Atstokit ! – sušuko jis, dengdamasis veidą ranka. Girdėjau tonas klausimų iš žurnalistų.

- Mes nieko nekomentuosime. – tarė Harry, bandydamas mane užstoti mane savo kūnu.

- Atsargiai, laiptai. – tarė Louis. Leidomės žemyn, kol įėjom į dūmų pilną patalpą. Nebegaliu.