Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 62

Į rankas paėmiau kristalo formos buteliuką. Deja, jis buvo skilęs. Viena jo dalis krito ant žemės, o kvepalai apliejo visą mano suknelę. Kita dalimi kažkaip sugebėjau įsipjauti į riešą. Pradėjo stipriai bėgti kraujas. Užspaudžiau žaizdą ir apsižvalgiau. Aplinkui nieko nebuvo. Tuomet užmačiau Alavaną ir nubėgau link jos.

- SOS SOS ... – tariau. Ji su siaubu pažvelgė į mane.

- Kas nutiko, Elisabeth???

- Nepatvarus buteliukas kvepalų... Apsiliejau suknelę ir šiek tiek įsipjoviau...

- Eime, padėsiu tau... – tarė ji ir nusivedė mane į kažkokį nedidelį kambariuką. Ten buvo kaip ir paprastas kambarys... Stalas, kėdės... Alavana mane pasodino ir iš stalo stalčiaus ištraukė binto. Juo apvyniojo mano riešą.

- Dėkui ... – tariau.

- Pala, atnešiu tau kitą suknelę, nes tu per daug kvepi... – nusijuokėme. Alavana greit išėjo iš kambario. Nusivilkau juodą suknelę ir sugrūdau į rankinuką. Šiek tiek perštėjo žaizdą, tad susiraukiau. Tuo momentu grįžo Alavana. Ji padavė man rausvą suknutę.

- Lieku skolinga... – tariau ir apsivilkau suknelę.

- No prob ! – tarė ji ir paliko mane vieną, susitvarkyti Greit ir aš grįžau į salę. Prie manęs priėjo Phil.

- Na, kaip tu? – paklausė šypsodamasis.

- Viskas nuostabu.. – tariau, išties žavėjausi visu pokyliu. – Ačiū tau...

- Mes dar tik pradedam ... – tarė jis ir nusijuokė.

- O taip... – pritariau. – Šauniai atrodai...

- Dėkui, tu taip pat... – tarė Phil. Jis vilkėjo kostiumą, o vaikinai su kostiumais man visad buvo kažkas tobulo.

- Ai, Alavana parūpino suknelę.. – tariau.

- Na, jos skonis visad buvo puikus...

- Ei, o tarp jūsų gal kas nors vyksta?? – sušnabždėjau. Jis nusijuokė.

- Ne, mes geriausi draugai...

- Oh... – tariau šiek tiek nusiminusi. Jie puikiai derėtu kartu...

- Mėgaukis vakarėliu ... – tarė jis ir nuėjo pakalbėti su kitais vakarėlio svečiais. Prasidėjo kažkas panašaus į karaokė vakarą. Visiems buvo žiauriai linksma, šampanas liejosi per kraštus. Šypsojaus ir šokau iki tol, kol išgirdau pirmuosius WMYB akordus. Buvau tarp daugybės šokančių žmonių, tad per sambrūzdį nieko nesusigaudžiau. Pradėjau žvalgytis aplinkui, ir suvokti kurioje pusėje scena. Pagaliau atsisukau į ją. Pasigirdo Liam balsas. Laikas rodos sustojo.

- You're insecure don't know what for... – jis kaip visad pradėjo dainą, tačiau jį nutraukė.

- Vou vou vou ! Palaukit biškį, sustabdykit dainą ! – išgirdau Lou balsą. Man pakirto kojas. Širdis regis bent akimirkai sustojo. Visi nieko nesuprasdami žiūrėjo į Louis, aš taip pat. Nejaugi, jis mane pamatė?? Bet ne, tai buvo neįmanoma tarp tokios minios... – Gal galite parodyti kas nors pristatomų kvepalų dėžutę?? – paprašė jis. Dabar mano širdis plakė. Per stipriai. Kažkoks vyras jam padavė kvepalų dėžutę. Jis pažvelgė į ją. Jo veido išraiška buvo nenusakoma... Žinau, ką jis matė.. Ant dėžutės buvo mano nuotrauka... Jis į ją spoksojo puse minutės, kol prie jo priėjo Harry ir paklausė:

- Kas atsitiko Lou? – tuomet ir pats pažvelgė į dėžutę.

- Tai Lis... – visiškai tyliu balsu tarė Louis. Išsigandau. Visi 1D berniukai tarsi sustingo. Visa salė buvo visiškai tyli. Tyliai atbulomis pradėjau slinkti link išėjimo, kad neatkreipčiau niekieno dėmesio. Galiausiai pasiekiau salės galą ir išėjimą. Pamačiau kaip Niall griebia dėžutę iš Louis rankos pakelia prieš visą salę ir pradeda rėkti.

- Galbūt, čia šiuo metu, šioj salei yra ši mergina?? Maldauju, pasakykite jei ji čia yra... Arba, Lis... Atsiliepk pati... Gal kas ją matėte??? – Louis tiesiog žiūrėjo į tuščią savo ranką ne jokių emocijų. Joje dėžutės nebebuvo. Harry bandė žvalgytis po salę. Pasisukau link pastato išėjimo ir pradėjau bėgti, kiek tik galėjau, nors kojos ir širdis belenkaip priešinosi. Atleiskit... Tariau jiems mintyse.