Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 2.

Kai atsimerkiau buvo prietema. Spėju naktis arba vėlus vakaras.

- Ar čia kas nors yra? – paklausiau prikimusiu balsu.

- Ohh, mažyte, aš esu čia... – vėl tas pats švelnus, bet virpantis balsas.

- Am... – mėginau prisiminti vaikino vardą. Deja, man nepavyko.  – Kur visi?

- Išvažiavo... Namo. Am, jie labai pavargę, priverčiau juos pailsėti...

- O pats? – nepatikliai paklausiau pažvelgusi į jo pajuodusius paakius ir susivėlusius plaukus.

- Aš negaliu be tavęs... – mane tie žodžiai persmelkė. Jis taip mane brangina, o aš jo nepamenu. Kaip galiu būti su juo jei draugauju su Eriku?

- Aišku. Kiek laiko miegojau?

- Beveik parą...

- Eh... - tariau sunkiai atsidususi.

- Kaip jautiesi?

- Keistai... Ar jau yra tyrimų atsakymai? – paklausiau.

- Ne, bet tuojaus turėtų ateiti gydytojas...

- Aš bijau ... – tariau. Aš tikrai bijojau...

- Viskas bus gerai... – tarė jis. Kaip kvaila, aš net nesugebu atsiminti jo vardo... – Elisabeth... Ar tikrai manęs nepameni? – paklausė jis, paėmęs mano ranką ir pridėjęs sau prie lūpų.

- Atleisk ... – tariau. – pamenu tik Eriką... – tuo metu atėjo gydytojas. Jo veidas buvo liūdnas???

- Sveiki... – tarė jis be jokių emocijų.

- Kokios naujienos? – paklausė vaikinas.

- Na Louis... – tai va koks jo vardas ! – 2 geros žinios , 1 bloga... Bet ta bloga atstoja visas geras... – man pradėjo baladotis širdis. – Nuo kurios pradėti?

- Nuo gerų ... – tariau. Louis suspaudė mano ranką.