Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 45

Važiavome gal kokią valandą, tamsiomis gatvėmis ir klausėmės ramių dainų. Louis visą laiką spaudė mano ranką. Kaip gerai tos mašinos su automatine pavarų dėže... Kai atvažiavome jau buvo taip tamsu, kad nieko nesugebėjau įžiūrėti. Lou išlipo iš mašinos ir atidarė man dureles.

- Kur atvažiavome? – paklausiau. Lou pasisuko į mane ir švelniai pabučiavo, bet nieko neatsakė. Tiesiog paėmė mane už rankos ir pradėjo vesti.

- Užsimerk ... – paprašė.

- Ar būtina?

- Aš tave laikysiu ... – tarė jis ir apkabino mane iš nugaros per liemenį. Užsimerkiau. Lou mane vedė, pasakė kada lipti laiptais. Tuomet jis mane paleido.

- Dar neatsimerk ... – tarė ir išgirdau atidaromų durų garsą. Tuomet Lou paėmė mane už rankos ir dar kelis žingsnius pavedė į priekį. Staiga išgirdau tyliai tyliai grojant Moments... Užuodžiau susimaišiusius vanilės, braškiu, karšto šokolado ir rožių kvapus. Tuomet Louis man į ausį sušnabždėjo :

- Atsimerk... – giliai įkvėpiau saldaus oro ir atsimerkiau. Tai ką išvydau, buvo sunku apsakyti. Tai buvo butas arba namas... Nežinau, bet... Didelis kambarys prieš mano akis. Pilna raudonų rožių žiedlapių ant tamsaus medžio grindų. Tik žvakių šviesa. Pilna žvakių... Šimtai... Ant stalo, ant grindų, visur kur tik yra laisvos vietos... Priešais mane už 10 metrų milžiniškas langas papuoštas lemputėmis... Jos taip pat suteikė kambariui šviesos... Kairėje laiptai į viršų taip pat nukloti rožių žiedlapiais...

- Lou... – netekusi žado tariau.

- Patinka? – jis vis dar šnabždėjo man į ausį.

- Tai tobula...

- Džiaugiuos, kad tau patinka... Mano mama nepadarė deserto... Norėtum? – paklausė Lou. Mano kūnu nuėjo šiurpuliukai.

- Labai ... – tariau ir pasisukau į jį. Damn, žvakių šviesoje jis atrodė tobulai... Akyse atsispindėjo žvakių švieselės.

- Eime ! – tai taręs Lou nusivedė mane prie žemo stalo. Prie jo nebuvo kėdžių, tad atsisėdau ant žemės. Lou nuskubėjo kaip spėju į virtuvę, kuri buvo sujungta su šiuo kambariu. Kol jo nebuvo vis dar apžiūrinėjau kambarį... Niekad nemaniau, jog man tai padarys vaikinas... Kaip iš kokio filmo ... Louis grįžo su plakta grietinėle, braškėm mirkytom šokolade ir šampanu. Mmmm... Jis prisėdo šalia manęs.

- Louis, tai ... Kažkas nuostabaus... – tariau, kol jis pilstė šampaną. Pirmą kart tokį mačiau, spėju jis buvo nepigus...

- Viskas tik dėl vienos tobulos panelės... – tarė jis, pažvelgė į mane ir padavė man taurę. Susidaužėm ir paragavom šampano. Tokio skanaus šampano neesu gyvenime gėrus, tačiau apie žaidimus su braškėm ir grietinėle išmaniau. Paėmiau grietinėlę ir braškę.

- Galiu ? – paklausiau. Lou padėjo savo taurę.

- Žinoma ... – tarė ir nusišypsojo savo tobulai miela šypsena. Ant braškės mirkytos šokolade užpurškiau grietinėles. Pakviečiau Lou prisėsti arčiau ir daviau jam atsikąsti braškės, likusią dalį įsidėjau sau į burną. Šiek tiek grietinėlės liko jam ant lūpos. Pasilenkiau ir nulaižiau ją. Regis Lou tai užvedė. Jis lygiai tą patį padarė su manim. Taip suvalgėme pusę braškių, tuomet pabaigėme šampaną. Buvau lengvai apsinešus. Prisislinkau prie Lou ir pradėjau atseginėti jo marškinių sagas. Jis staigiai atsikėlė ir paėmė mane ant rankų.

- Lou ?? Ką darai? – paklausiau, bet jis tik nusijuokė. Tikrai buvau ne iš lengvųjų, bet jis užnešė mane laiptais į antrąjį aukštą. Čia buvo miegamasis. Taip pat daugybė rožių ir žvakių... Louis švelniai padėjo mane ant lovos. Tuomet užgulė mane ir davė bučkį. Greit atsikratėme vienas kito rūbų. Pagaliau mums niekas netrukdė... Nei Lilo, nei telefonas, nei... Nei Harry... Dabar viskas buvo tobula... Tik aš ir Louis. Pagaliau tik dviese. Visą naktį.