Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 15.

Gruodžio 3 diena. Rimtai? Praėjo jau mėnuo? Taip praėjo ištisos 4 savaitės. Atrodo nieks nepasikeitė, bet jei taip pasakyčiau tiesiog meluočiau. Pirma savaitė buvo sunkiausia. Tris dienas gyvenau tiesiog savo apmąstymuose, kol galų gale supratau, jog taip negalima. Taigi, griebiau mobilųjį ir paskambinau Phill'ui. Susitariau dėl fotosesijos. Kitą dieną jau sėdėjau visažistės Alavanos kėdėje. Manau, jog Phill šauniai padirbėjo, nes patalpinęs mano nuotraukas internete susilaukė daug dėmesio. Po savaitės turėjau dar dvi fotosesijas. Phill sakė, jog tai jau galiu vadinti savo darbu. Taip jau prasimanau šiek tiek pinigų pragyvenimui, tačiau stengiuosi juos taupyti. Pirmasis iš visų vaikinų paskambino Niall. Tiesą sakant nebuvo praėjusios nei 4 dienos, kai sulaukiau jo skambučio. Iš jo sužinojau, kaip sekas kitiems berniukams. Kaip supratau iš Niall pasakojimo jie nelabai vieni su kitais bendrauja. Kiekvienas užsisklendęs savyje. Tiesiog negalėjau įsivaizduoti to vaizdo. Berniukai nebendrauja? Nesitiki... Per šį mėnesį du kart kalbėjau su Louis. Telefonu. Susitikę nebuvom. Harry vis siūlė susitikt sms žinutėmis, bet aš paprašiau jo duoti man laiko. Bet Harry nekantrus.

2018 metų gruodžio trečiosios vakaras. Beldimas į duris. Turbūt atėjo sutvarkyti kambario. Taip taip, vis dar gyvenu viešbutyje.

- Ateinu ! – šūktelėjau padėjusi knygą ir nubėgau link durų. Nutirpau pamačiusi Harry. Pajaučiau tą jausmą, kokį jaučiau sutikus jį pirmą kartą. Mane tarsi atjungė. – Haz?

- Atleisk, kad neperspėjau, vis vien būtum atsisakiusi... – tarė jis, vis dar stovėdamas už durų su starbucks kavos puodukais ir maišu pilnu haribo guminukų, šokolado ir kito nesveiko maisto, jack daniels viskio buteliu.

- Kodėl...

- Neklausk. Pasiilgau aš tavęs. Prašau, bent trumpai pabūnam kartu. – atsipūčiau. Vis dėlto, po tiek laiko, buvo nerealiai gera jį pamatyti.

- Užeik. – tariau, ir Hazza išsišiepė. Užrakinau duris, Harry prisėdo ant sofos padėjęs visą maistą ant staliuko. Iš baro paėmiau dvi stiklines, Harry įpylė Jack'o. Prisėdau prieš jį. Jo žvilgsnis mane trikdė. Net po tiek bendravimo laiko...

- Tai... Kaip tau sekasi? – paklausė jis gurkštelėjęs viskio iš stiklinės.

- Gerai . Radau darbą, po biškį taupau pinigus. – pokalbis buvo labai dalykiškas ir tai varė iš proto.

- Šaunu... Žinai, atleisk dėl tos dienos, kai tave čia atvežiau. Buvau palūžęs.- šyptelėjau prisiminus ašaras jo akyse.

- Visko būna. Palūžus buvau ir aš. – užsiverčiau stiklinę.

- Tau tinka akiniai... – greit nusiėmiau savo nerdus. Buvau visai pamiršus, kad esu su jais.

- Tu to neturėjau pamatyti !

- Bet pamačiau. – Harry išsišiepė savo ištvirkėliška šypsena. Po valandos visas butelis buvo tuščias. Man gerokai trinktelėjo į galvą.

- Kur tualetas? – paklausė Haz, kai man lengvai svaigo galva.

- Prie įėjimo. – tariau ir Harry nuėjo. Pasinaudojusi proga, jog atsilaisvino sofa, pakilau nuo kėdės ir atsiguliau ant jos. Giliai kvėpavau. Krūptelėjau išgirdusi Harry balsą šalia. Nejaugi buvau prisnūdusi?

- Kaip jautiesi?

- Kaip ir atrodau. – tariau atmerkusi akis.

- Tuomet kaip suprantu, jautiesi nuostabiai. – Harrio prikimusiame balse jaučiau šypseną.

- Mergišius. – tariau.

- Atsiimk šitus žodžius, nes pasigailėsi. – akis nukreipiau į Hazza. Jis bandė vaidinti rimtą, bet jam sunkiai sekėsi.

- Pf, net nesiruošiu, be to už tiesą nepykstama. – jaučiausi taip, lyg būtume du penkiolikmečiai. Jis naktį, mano tėvam nežinant įlipo pas mane pro langą. Na, kaip per filmus rodo... Net nežinau, kodėl taip pagalvojau.

- Paskutinis šansas atsiprašyti. – juokaudama Harriui parodžiau vidurinį pirštą ir išsiviepiau. Man vis dar sukosi galva. Hazza staigiai šoko ant manęs. Per savo dvigubai sulėtėjusią mąstysena nieko nesuvokiau. Jis jau sėdėjo ant manęs, apžergęs mano liemenį kojomis, viena ranką laikė mano sudėtas rankas man virš galvos, o kita ranka mane baksnojo. Rėkiau, bandydama spardyti jo nugarą. Deja, man sunkiai sekės.

- Nuliiipk. Harry, stok, tu mažas ištvirkėli ! – rėkiau juokdamasi.

- Atsiprašyk  ! – jis nesustojo.

- Nesulauksi ! – iškišau liežuvį.

- Tai sakai, aš ištvirkėlis, ką? – tarė jis, nustojęs mane kutent ir baksnot. Surimtėjau. Akyse susikaupė juoko ašaros, o to jau seniai nebuvo.

- Sexo maniakas ! – sušukau. Savaime aišku, jog tai buvau ne aš. Alkoholis kalbėjo mano lūpomis.

- Ar pasiilgai to? – mano širdis daužėsi. Harry veidas nepastebimai, bet artėjo link manojo. Išplėčiau akis.
- Harry, prašau, neprimink...- galvoje šmėstelėjo visi prisiminimai su Harriu.
- Atsiprašau, tiesiog iš dar tavimi žaviuosi... - nusijuokiau.
- Pažįstu tave geriau nei tu pats save. Galvoji nežinau, kas dedasi tavo galvoje? – tariau bandydama įkvėpti oro tarp savo juoko.

- Sudominai... Ir ką gi tu apie mane žinai? – Harry prikando lūpą.

- Kad tavo rankos didelės ! – nebegalėjau nustot žvengti. Harry juokėsi su manimi.

- Galvojau, kad pasakysi kažką intymesnio.

- Gal nereikia... Tu tiesiog labiausiai ištvirkęs vaikinas žemėj. – tariau bandydama nurimti.

- Nori būti labiausiai ištvirkusia mergina žemėj? Sudarytume tobulą porą. – Harry pasilenkė dar arčiau manęs. Darėsi sunku kvėpuoti, kai jo kūnas spaudė manąjį. Išplėčiau akis ir surimtėjau.