Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 51.

Jo akys keliavo man nuo kojų per visą kūną ir sustojo ties veidu.

- Atleisk, nieko nespėjau tau nupirkti... – nudelbiau akis.

- Man nieko nereikia...

- Man tikrai gėda dėl to, kad aš nieko nepadovanoju savo geriausiam draugui per jo gimtadienį. Bet radau tau kai ką... Dieve, kaip man gėda! – delnais užsidengiau veidą. Pajutau jo rankas sau ant riešų, jis bandė atidengti mano veidą.

- Nagi, juk viskas gerai ! Tu esi pati geriausia mano dovana. – atsidengiau veidą ir pažvelgiau į žydras jo akis.

- Ją dariau pati. Labai seniai. Žinau, kad ji bevertė, bet tiesiog noriu, kad turėtum ką nors nuo manęs. Nors net nesitikiu, kad nešiosi. – tariau pasiėmusi jo riešą. Ant jo užrišau apyrankę. Jis iš arčiau ją apžiūrėjo.

- Ak mieloji, ačiū... Tai man brangiau už bet kokią kitą dovaną...

- Na, tu kitų dovanų dar nematei. – nusijuokiau. Jis apkabino mane, pakėlė ir pradėjo nešti į apačią. – Niall paleisk ! Baik, patrūksi !!! – rėkiau nesavu balsu, bet jam buvo nė motais.

- Atėjom. – tarė jis ir nuleido mane ant žemės. Tuomet atidarė mašinos dureles ir visi sušuko.

- Su gimtadieniu Niall !!! – suskambėjo visas rajonas. Niall taip mielai išsišiepė, kad net širdį suskaudo.

- Ačiūūū ! – sušuko jis ir tiesiog įšoko į mašiną. Atsisėdau jam iš paskos ir užtrenkiau dureles. Čia sėdėjo visi. Zayn, Perrie, Liam, Danny ir Lou. – Tai kur važiuosim?? – paklausė Niall, bet visi tylėjo. Zayn užvedė variklį. Pasisveikinau su visais. Danny ir Perrie visą amžinybę nemačiau. Jau po 20 minučių stovėjome prie Nandos.

- Kas ką imat? – paklausė Zayn. Niall nudelbė akis.

- Gaila, kad Harry negali būti su mumis...

- Viskas jau suplanuota... – išsišiepiau. Niall pažvelgė į mane klausiamu žvilgsniu. – Na, mes pasiimsim maisto išsinešimui ir važiuosim pas Harry...

- Tu pati geriausia ! – Niall stipriai suspaudė mane.

- Tai kas einat su manim užsakinėt? – dar kart paklausė Zayn.

- Tai eikit jūs su Niall... – pasiūliau.

- Man reikia gryno oro, eisiu kartu... – tarė Danny. Liam ėjo su ja. Mašinoje likome aš, Perrie ir Lou.

- Senai matėmės... Kaip Lilo? – paklausė Perrie. Sustingau. Visai buvau pamiršusi. Kaip Eriko sesutė?

- Man reikia paskambinti... – tariau ir išlipau iš mašinos. Greit surinkau Eriko numerį ir paspaudžiau skambinimo mygtuką.

- Klausau? – išgirdau užkimusį Eriko balsą.

- Erikai? Labas... Kaip Marija?

- O Elisabeth ! Sveika. Jai nei kiek negerėja...

- Ak, užjaučiu... Atleisk, kad neatsiliepiau. Turėjau problemų. Lilo netrukdo?

- Kokių problemų? Ne. Man to šuniuko dabar reikia. Nežinau ką daryčiau be jo...

- Papasakosiu kai susitiksim. Tai pasilik jį tiek kiek tik tau reikės.

- Ačiū. – tarė Erikas. Senai teko girdėti tokį liūdną jo balsą. Pamačiau kai ateina Niall, Zayn, Danny ir Liam su Nandos maišais.

- Turiu eiti, greit susitiksime, iki . – tariau ir padėjau ragelį. Grįžau į automobilį ir atsisėdau šalia Lou.

- Viskas gerai? – paklausė jis  įdėmiai pažvelgė į mane.

- Tikiuosi... – atsakiau ir visi sulipo į mašiną. Joje pasklido neapsakomai saldus maisto kvapas.

- Zayn, gal gali greičiau? Noriu valgyt... – paprašė Niall ir Zayn paspaudė greičio pedalą. Jau greit buvome prie ligoninės. Louis padavė man ranką ir visi nuėjome į ligoninę. Užlipome į 4 aukštą ir nuėjome Harrio palatos link. Pirmoji atidariau duris. Man nutirpo kojos, kai pamačiau, jog Harrio lova tuščia.