Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 66

Nors bučinį apsūrino mūsų ašaros. Bučiavomės taip aistringai kaip niekad. Tas išsiskyrimo laikotarpis... Mūsų lūpos buvo labai nekantrios. Greit pritrūkom oro ir atsitraukėm vienas nuo kito.

-  Kaip aš to pasiilgau ... - tarė jis suėmęs delnais mano veidą dar kelis kartus priglaudė savo lūpas prie manųjų.

- Ne tu vienas...

- Myliu tave... Daugiau niekada manęs nepalik...

- Tu manęs... Aš taip bijau, jog tu taip paimsi ir išnyksi... Žinau, tai kvaila, bet aš bijau... – iš tiesų bijojau, jog Lou išsigąs mano ligos... Kol kas apie tai jam nieko nesakysiu.

- Jei tave palikčiau, bučiau paskutinis idiotas... Tuomet Harry tave pagriebtų ir verkčiau iki gyvenimo galo... – nusijuokiau. Apkabinau jį. Buvo taip gera, kaip niekad. Toks vaizdas, kad susitinkame pirmą kart.

- Ką darysite su turu? – paklausiau paleidusi jį.

- Na šį kart, tavęs tikrai nepaliksiu... – jis nusijuokė.

- Vis dėlto mūsų dar laukia Lietuva... – tariau. Jis nusišypsojo.

- Laukiu nesulaukiu kada galėsiu susipažinti su tavo šeima... O kalbant apie šeimą... Manau, vaikinams pats metas sužinoti, jog tavęs ieškoti nebereikia... – vėl išsižiojau.

- Jie manęs ieško???

- Taip... Ypač Harry... Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro...

- Omg...

- Na, bet aš tave radau... Tai yra svarbiausia ... Eime namo? – paklausė Lou. Mmm... Namai... Toks šiltas ir pasiilgtas žodis...

- Aha... Tik prieš tai nueikime iki mano viešbučio, man reikia susirinkti daiktus... – susikibę už rankų nuėjome į mano viešbutį. Susirinkau daiktus ir pasiėmiau Lilo. Išsiregistravau. Pagaliau grįžtu pas savo antrąją šeimą. 1D šeimą.