Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 3.

Grojo tranki muzika, neoniniai lazeriai nušvietė patalpą, bet vis vien beveik nieko nemačiau per tuos dūmus. Nesupratau, ar man svaigo galva, ar buvo bloga.

- Jei ką, tai čia bus vien tik mūsų pažįstami. Pašaliniai neįleidžiami. – garsiai man į ausį tarė Louis. Palinksėjau, parodydama, kad supratau ką jis man pasakė, nes per muziką buvo tikrai keblu susišnekėt. Vaikinai pradėjo sveikintis su čia esančiais žmonėm. Tiesą sakant daug jų nepažinojau. Na, bet čia buvo Ed Sheeran, Andy, Josh, Demi. Kol kas spėjau pastebėt tik juos. Tačiau nieko nelaukusi nusvirduliavau prie baro.  Reikia numalšinti skausmą. Numalšinti jį alkoholiu. Nors ir taip jaučiausi gerokai apkvaitusi.

- Atsiprašau !  - sušukau, pasilenkusi baro link, kur į mane nugarą atsukęs barmenas į lentynėlę dėliojo stiklines.

- Ko pageidausite? – paklausė jis atsisukęs į mane. Ir tada aš sustingau. Tai buvo Ryan. Ir jis dar nekalėjime?? Šitas šunsnukis jau seniausiai turėjo ten pūti, o ne barmenu dirbti. Rodos jis irgi ne itin apsidžiaugė mane pamatęs. Jo veidą perkreipė siaubas. Greit apsidairiau aplinkui ieškodama bent kurio nors iš berniukų. Po galais, jei klubas buvo užsakytas, nejaugi jie nepasidomėjo, kas jame dirba?? Nusivylusi akimis nei vieno nepagavau ir vėl pažvelgiau į Ryan. Jis žvelgė į mane su perspėjama veido išraiška. – Jei nenori nukentėti – tylėk. – Jau norėjau apsisukti ir bėgti ieškoti berniukų, bet jis sugavo mane už riešo ir peršokęs per barą pradėjo tempti mane link durų, ant kurių buvo parašyti WC.

- Paleisk mane ! – sušukau bandydama išplėšti riešą iš jo gniaužtų, bet jis tik dar labiau jį suspaudė. Man skaudėjo. Dar kart bandžiau atsisukti į ten kur turėjo būti berniukai, bet Ryan smarkiau timptelėjo mane už riešo, tad vos neparkritau. Kur visi žmonės, kai jų labiausiai reikia?? Jau buvome prie WC durų, kai prieš akis išdygo Harry su itin grėsminga veido išraiška.

- Tuojau pat paleidi ją, jei nori likt gyvas. – tarė jis dėbtelėjęs į Ryan ranką spaudžiančią mano riešą. Ji šiek tiek atlaisvėjo, tačiau manęs jis nepaleido..

- Klausyk, nejaugi vėl nori grįžti prie tų senų problemų? – paklausė Ryan.

- Tu už tai dar nesumokėjai. Taigi paleisk merginą ir einam išsiaiškinsim kaip tikri vyrai. – Hazza visiškai nebijojo. Ryan išsišiepė.

- Gerai, aš ją paleisiu. Bet tas kuris sugebės po viso šito atsikelti, gaus merginą, sutariam? – Harry dabar jau su baime akyse pažvelgė į mane. Be garso jam pasakiau ,,NE''. Aš bijojau, dėl Harrio sveikatos...

- Sutariam, bet pirma paleisk ją. – žinoma, jis manęs neklausė.

- O ji turės viską stebėt. – ant kiek žiaurus gali būti šis žmogus?? Harry nieko neatsakė, tik vis dar tuo pačiu žvilgsniu spoksojo tai į Ryan tai į mane. Visi suėjom į wc, iš kur dar vienos durys vedė laukan. Išlindę į gaivų nakties orą sustojome. Mano širdis plakė nesveikais tempais. Nerealiai jaudinaus dėl Harrio, nes žinojau, ką Ryan gali. Tačiau mano nuostabai, vos tik Ryan mane paleido ir atsitraukiau nuo jo per porą žingsnių, Hazza puolė jį. Tiesiogine to žodžio prasme, pasiguldė jį ant žemės ir pradėjo smūgiuoti. Vaizdas buvo žiaurus. Bejėgiškai stebėjau tai iš šono. Ryan bandė kojom spirti Hazzai į nugarą, o rankomis dengtis veidą, bet jam sunkiai gavosi. Harry jį tiesiog kapojo. Smūgiai sekė vienas po kito. Tuomet pasimatė ir kraujas...

* ĮVYKIAI HARRIO AKIMIS*

Elisabeth manęs nematė, nes stebėjau ją iš šono visą laiką. Bet kai jis ją griebė už riešo, teko imtis veiksmų. Tas čiuvas yra išsigimėlis. Kaip išvis galima pakelti ranką prieš panelę?? Jis ją pradėjo tempti link wc durų, tad greit priėjau ir užlindau prieš jį. Jis buvo nustebęs.

- Tuojau pat paleidi ją, jei nori likt gyvas. – tariau daug negalvojęs, stebėdamas kaip Lis riešas mėlynuoja nuo jo jėgos. Mane apėmė įsiūtis, bet dar tvardžiausi.

- Klausyk, nejaugi vėl nori grįžti prie tų senų problemų? – paklausė  jis su savo pamoinu snukiu. Atsiminiau, tą vakarą kai jis Lis ir mane sudaužė ir pabėgo.

- Tu už tai dar nesumokėjai. Taigi paleisk merginą ir einam išsiaiškinsim kaip tikri vyrai. – aš tikrai norėjau jam išmalti snukį. Už viską, ką blogo jis yra padaręs Elisabeth.

- Gerai, aš ją paleisiu. Bet tas kuris sugebės po viso šito atsikelti, gaus merginą, sutariam? – tarė jis išsišiepęs. Nė už ką nebūčiau jam atidavęs Elisabeth. Šiek tiek išsigandęs pažvelgiau į jos nuostabias akis, ir supratau, kad jos nuskriausti neleisiu niekam. Aš jį sudaužysiu, taip, kad jam reikės medikų. Arba morgo.

- Sutariam, bet pirma paleisk ją. – tariau vis žvelgdamas į Lis riešą. Ji buvo tokia gležnutė...

- O ji turės viską stebėt. – aš jį tikrai sukaposiu, pagalvojau dėbtelėjęs į jį. Nuėjome į lauką. Laukiau momento, kai jis paleis Lis ir ji bus per saugų atstumą nuo mūsų. Kai tik apskaičiavau savo galimybes, puoliau jį. O tada išliejau viską, ką tik laikiau savyje ant jo. Smūgiavau jam į veidą kiek tik galėjau, nepaisydamas aštraus skausmo krumpliuose, ir jo kojų daužymosi į nugarą. Net kai pamačiau iš jo nosies trykštantį kraują, nesustojau. Šį kartą jis pasigailės, kad gimė.