Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 6.

Išsiviepiau pažvelgusi į jį. Jis šyptelėjo.

- Na, tai mūsų nedomina. Ačiū, kad atsakėte į klausimus. – tarė pareigūnas.

- Kas bus Ryan'ui? – paklausiau.

- Na, visų pirma vaikinas bus vežamas į ligoninę, o tada vyks teismas. Neabejojama, jog jis sės.

- Aišku... – tariau.

- Jei dar kils klausimų dėl įvykio, mes su jumis susisieksime. Viso gero. – pareigūnai išėjo. Su Harriu likom sėdėti dviese. Pažvelgiau į šalia sėdintį Harry. Jis buvo nunarinęs galvą.

- Harry? – jis tylėjo. Paliečiau jo ranką. – Viskas gerai?

- Taip. – jis šyptelėjo, bet neatrodė laimingas.

- Neatrodo.

- Ar tai ką sakei prieš kalbant su pareigūnais tiesa? Ar tiesiog pasakei tai nesusitvardžiusi? – nudelbiau akis. – Tik sakyk tiesą.

- Gal aš šiek tiek ir pasikarščiavau, bet tai tiesa. Aš dabar nesuprantu pati savęs.

- Ar man yra šansų?

- Tau jų visad buvo. Bet jau iki tol, kol pradėjau draugaut su Louis.

- Bet ar jų yra dabar? Kai tu nebe su Louis?

- Taip. – tariau ir atsistojusi išėjau iš koridoriaus, palikdama Harry sėdėti. Nusileidau laiptais žemyn. Ar čia prisirinko dar daugiau žmonių? Rodos taip. Vieni šoko, kiti kalbėjo ar gėrė kokteilius prie baro. Įsimaišiusi šokiuose kruptelėjau kai pajutau šaltą ranką ant savo peties.

- Ar dabar galime pasikalbėt? – paklausė Louis. Palinksėjau galvą. Jis nusivedė mane į kampą.

- Kas domina? – paklausiau. Louis skvarbiu žvilgsniu pažvelgė į mane.

- Ar tu sveika? – jo balse buvo justi susirūpinimas.

- Taip.

- Kas įvyko?

- Nieko. Ryan norėjo mane išsitempti, bet Harry jam sutrukdė.

- Bent dėl vieno dalyko būsiu jam dėkingas...

- Galiu su jumis abiem pakalbėti? – paklausiau. Nežinau kas tuo momentu man šovė į galvą. Bet kuriuo kitu momentu būčiau bandžiusi to išvengti. Bet dabar viskas buvo kitaip.

- Apie ką? – Louis'o atrodo ši mintis neviliojo.

- Ar galime? – pakartojau klausimą. Louis pavartė akis, bet sutiko. Abu nuėjome pas Hazza į antrą aukštą. Harry vis dar sėdėjo ant sofos. Pakėlęs akis jis pirma pažvelgė į Louis, tuomet į mane. – Klausykit, šiandien svarbus vakaras. Jūs tai žinot, taip?

- Žinom... – tarė Harry.

-O kodėl jis svarbus? – paklausiau.

- Nes tai buvo paskutinis mūsų koncertas? – pasitikslino Lou.

- Taip. – tariau. – Taigi prašau, kad bent vienam vakarui elgtumėtės kaip prieš 7 metus...- Louis pažvelgė į mane wtf žvilgsniu.

- Ta prasme? – paklausė Harry.

- 2 žodžiai. – tariau. – Larry Stylinson.

- Bet Lis... – tarė Louis, nustatęs kenčiančią veido išraišką.

- Nejaugi jūs rimtai dabar taip nesutariate? Ir visa tai dėl manęs?

- Tai prasidėjo daug anksčiau, nei mūsų gyvenime atsiradai tu. – tarė Harry.

- Bet mano atsiradimas tai tik dar labiau komplikavo. – tariau.

- Dėl to kalti mes, o ne tu. – tarė Louis.

- Tai jūs daugiau gyvenime nebūsit geriausi draugai? – beviltiškai paklausiau. Nežinau, ką jie pamatė mano akyse, bet abu nutilo. Galbūt skausmą, kurį būtent dabar jaučiau širdyje.

- Bent jau dabar – kai kovojame dėl tavęs, tikrai ne. – tarė Harry.

- Ji mano. – tarė Louis. Prasideda....