Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 5.

* LOUIS AKIMIS* Praėjo trys dienos, o iš Elisabeth gyvybės ženklų nei kvapo. Pradedu prarasti viltį susigrąžinti savo mergaitę...

- Lou... Atnešiau tau kavos... – tarė Liam kol sėdėjome laukiamajame.

- Nenoriu. – tariau tiesiog žiūrėdamas sau į rankas.

- Tu nieko nevalgai ir negeri, tai ne į gerą... – nieko jam neatsakiau. – Niall su Zayn važiuoja iki buto, jums reikia persirengti ir nusipraust... Mes su Harriu pabudėsim, jei kas įvyks paskambinsim...

- Ačiū. – padėkojęs atsistojau ir nuėjau link Niall. Jis man patapšnojo per petį. Zayn mus nuvežė iki buto. Pats nuvažiavo iki Perrie.

- Eik maudykis pirmas. – tariau ir užleidau Niall vonią. Nejučia pasukau į Elisabeth kambarį. Vos tik įėjau į jį, užuodžiau Lis kvapą. Prisiekiu, man suskaudo širdį. Viskas mano gyvenime sukosi tik apie ją. It's everything about you. Niekad nemaniau, kad ši daina atitiks mano gyvenimą... Bet dabar tai tiesa. Sėdėjau ant lovos iki tol, kol atėjo Niall. Pamatęs mane jis nudelbė akis.

- Ak Lou, mums visiems dabar nelengvas metas, bet privalome išlikti stiprūs vien dėl Lis...

- Žinau brolau... – tariau ir atsistojau. – Dėkui tau. – Jis supratingai pažvelgė į mane. Nupėdinau į dušą. Įlindau į kabiną ir atsukau šaltą vandenį. Aš net maudytis negaliu negalvodamas apie ją. Jei dabar čia būtume dviese... Elisabeth savo kūnų glaustųsi prie manojo... Jos nuostabios lūpos... Šypsena... Tobula Lisutės šypsena.... Kaip aš to pasiilgstu... Užsukau vandenį. Persirengiau ir nuėjau pas Niall.

- Na, grįžtam? – paklausė jis laukdamas manęs prie durų.

- Taip. – nusileidom į apačią. Čia mūsų jau laukė Zayn. Deja lyg iš niekur nieko išdygo furgonas pilnas žurnalistų. Jie mus apstojo.

- MES NIEKO NEKOMENTUOSIME . – tai taręs Niall atidarė man Zayn mašinos dureles ir įsėdo pats. Jie liko nieko nepešę, tik nufotografavo mūsų bejausmius veidus. Kol važiavome link ligoninės suskambo mano telefonas. Skambino Liam. Mano širdis pradėjo daužytis lyg pašėlus.

- Klausau?!

- Elisabeth bunda ! – džiaugsmingu balsu jis sušuko į ragelį.

- Būsim už 20 minučių ! – tariau ir padėjau ragelį. – Zayn spausk gazą ! – liepiau jam.

- Kas buvo? – persigandęs paklausė Niall.

- Mūsų mergaitė bunda ! – tariau. Zayn kaip mat padidino greitį. Niall išspaudė šypseną. Viskas tik dėl jos... Viskas tik apie ją...

* ĮVYKIAI HARRY AKIMIS* Kol laukėme laukiamajame nieko nevyko. Nebegaliu to pakęsti !

- Gal galėtum man nupirkti sumuštinį? – paprašiau Liam.

- Žinoma, tuoj grįšiu !

- Ačiū žmogau... – tariau. Liam nuėjo valgyklos link. Atsistojau ir sparčiu žingsniu nuėjau iki Elisabeth palatos. Pravėriau duris ir nustėrau. Nenustebau, kodėl jie mums neleido jos pamatyti. Vaizdas buvo kraupus. Lis gulėjo visa išbalusi, prijungta prie gausybės aparatų. Jos krūtinė sunkiai kilnojosi. Atsisėdau prie jos lovos krašto ir paėmiau jos gležną rankytę.

- Aš tave myliu ... – tariau. Tikėjau, kad ji tai girdėjo. Labai to norėjau. – Girdi, Lis? Čia Harry... Aš su tavimi ... – šnabždėjau. Mane apėmė emocijos. Akys drėko nuo ašarų. – Maldauju... Elisabeth, girdi? Aš tavęs maldauju grįžk pas mus... Man nesvarbu tu būsi su Louis'u ar su manim... Nesvarbu... Svarbiausia, jog būtum tokia kaip ankščiau... Aš tavęs pasiilgau... – pasilenkiau link jos ir pabučiavau jos šaltas lūpas, bet nieko neįvyko. Ir ko aš tikėjausi? Kad įvyks kaip pasakose ir ji pabus? Debilas. Staiga atsidarė palatos durys ir seselė pamatė mane.

- Ką čia darote? Jums čia negalima būti ! – sušuko ji.

- Atleiskit...

- Tuoj pat išeikite. – atsistojau. Paskutinį kart suspaudžiau jos ranką ir paleidau. Jau buvau beišeinąs iš palatos kai kažkuris iš aparatų pradėjo dažniau pypsėti. Atsisukau į Lis. Ji vis dar nejudėjo.

- Kas jai?! – surikau.

- Išeikite ! – tarė seselė ir išgrūdo mane iš palatos. Po kelių akimirkų ten sugūžėjo daugiau gydytojų. Pradėjau panikuoti.