Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 27.

Abu atsisėdom ant lovos. Louis įdėmiai pažvelgė į mane.

- Lis... – kreipėsi į mane. Pažvelgiau į jį.

- Taip?

- Rūkei? – dabar jau nebežinojau kur dėti akis.

- Na su Zayn biškį nuėmėm nervus...

- Ar nori mesti? – paklausė jis.

- Man nepavyks... – tariau. Žinojau, kad esu silpnavalė – Ar tau trukdo, kad aš rūkau?

- Noriu, kad mestum rūkyt tikrai ne dėl to, kad tai trukdo man...

- Tai kodėl tuomet?

- Tu kenki sau Lis... Zayn nesugeba mesti rūkyt jau penkis ar šešis metus... Tai jau atsiliepė jo balsui...

- Louis... Jei Zayn'ui nepavyko per tiek laiko atsikratyti šio įpročio, tai man tuo labiau nepavyks... – tariau.

- Aš tau padėsiu. – tarė jis.

- Kaip?

- Pats pradėsiu rūkyt, o tuomet mesime kartu. – išsižiojau tai išgirdusi.

- Tu juokauji taip? – paklausiau.

- Aš kalbu visiškai rimtai. – tai pasakęs jis nutaisė rimtą veidą.

- Net negalvok apie tai Louis !!! Į šitą mėšlą tave įtraukti noriu mažiausiai...

- Taip aš galėsiu tau padėti...

- Taip darydamas pakenksi sau... Ne ne ne ! –dar kart paprieštaravau jam.

- Bet Lis... – mane užkniso jo zyzimas.Užčiaupiau jam burną stipriai įsisiurbdama į jo lūpas. Tai buvo pirmas mūsų rimtas bučinys. O jis moka bučiuotis, pagalvojau. Jo rankos suėmė mano veidą, poto slydo liemeniu ir sustojo ties klubais. Mano rankos buvo sunertos jam aplink kaklą. Bučiavomės tol kol abu pritrūkom kvapo. Alsuodama pora centimetrų atsitraukiau nuo jo veido. Prie savo lūpų pajutau jo šypseną. Nusišypsojau ir aš.

- Laukiu rytojaus ... – tariau jam į lūpas.

- More than this bus skirta tau... – pasakė Lou. Pažvelgiau jam į akis. Netikėjau.

- Man???

- Taip... Ryt vis vien visi sužinos, jog esi su manimi... Taigi, nusprendžiau paskirti dainą tau...

- Ačiū Lou ... – tai tarusi daviau jam bučkį. Jis nusijuokė.

- Iki ryt...

- Iki ... – jis išėjo iš mano kambario. Nusišypsojau pati sau ir nuėjau miegoti. Na ką... Ryt laukia nebloga diena... More than this man... Kažkas tobulo. Užmigau su ta mintimi. Atsikėliau taip pat su ja. Nusiprausiau ir nuėjau į virtuvę. Visi jau buvo atsikėlę.

- Labas visiems... – tariau.

- Sveika... – atsakė Zayn. Priėjau prie Louis ir pabučiavau jį. Tuomet pamačiau Harrio žvilgsnį. Jis buvo... Liūdnas? Bet tik pamatęs, kad į jį žiūriu jis nusišypsojo. Keista... Pasidariau kavos ir suvalgiau dribsnių.

- Už pusvalandžio išvažiuojam . – pasakė Liam.Nuėjau persirengt. Užsimečiau juoda kombinezoną, keletą apyrankių ir smėlinius aukštakulnius. Nieko ypatinga. Atėjau į svetainę, visi jau ruošėsi išeiti. Buvo atvažiavus ir Perrie.

- Sveika. – tariau priėjus prie jos. – aš Elisabeth, malonu.

- Labas, Perrie ! Gražiai atrodai... – tarė ji.

- Dėkui ... – susigėdau.

- Na, važiuooojam ! –tarė Harry. Visi susėdom į dvi mašinas. Aš važiavau su Harry, Louis ir Niall. Kita mašina važiavo Perrie, Zayn, Liam ir Danny. Kai atvažiavom iki koncerto dar buvo likusi valanda. Ten susitikom su Paul. Jis mane su Perrie ir Danny palydėjo į užkliusius. Ten ir laukėm vaikinukų pasirodymo.