Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 41

Sustojau. Jis pažvelgė į mane tokiu žvilgsniu, kad per kūną perbėgo šiurpuliukai.

- Kur Louis? – šaltai, be jokių emocijų paklausė jis. Aš jaučiausi labai nemaloniai, kad jis pamatė kas vakar vyko...

- Jis dar miega... – atsakiau.

- Na tai tikiu, kad po tokios nakties pavargo ... – kandžiai tarė Harry.

- Harry... – mano balsas pradėjo virpėti. – Tarp mūsų nieko tokio nebuvo... – nesuprantu, kam jam tą aiškinu... Tai buvo tikrai ne jo reikalas. Bet rodos Harry iškart pralinksmėjo.

- Rimtai?? Tai jūs tik glamžėtės?? – jis pakėlė antakius ir šelmiškai nusišypsojo.

- Na taip ... – Harry pradėjo artėti prie manęs. Atbulai slinkausi nuo jo, bet greit atsirėmiau į spintelę ir slinktis jau nebebuvo kur. Pažvelgiau į jį baigščiu žvilgsniu, Harry tik dar labiau išsišiepė.

-Tai tu man kažką jauti... Taip ir žinojau ! – nei iš šio nei iš to tarė Harry ir galų gale savo kūnų atsirėmė į manąjį.

- Louis namie ! Harry liaukis, nedaryk to... Jei Louis ateis... – pradėjau muistytis.

- Na ateis, ir kas bus? Jis net dėl paparacų nepyko... O tu ir nesipriešini ... – jis dviem pirštais pradėjo braukti man per kaklą, poto žemyn ties krūtinės viduriu, galiausiai ties pilvuku jis atrišo mano chalatą. Po apačia buvau tik su apatiniu trikotažu. Harry nusišypsojo nužvelgęs mano kūną.

- Dėl paparacų nepyko, bet dėl to ką tu dabar darai Harry, jis pyks... – tariau ir jau norėjau vėl užsirišti chalatą, bet jis mane sulaikė.

- Man nerūpi ... – tarė Harry ir šyptelėjo. Tuomet įdėmiai pažvelgė man į akis ir tarė – Aš noriu tavęs...

- Harry ... Nustok. Mes negalim ... – jis mane užtildė savo lūpom. Jo bučiniai buvo visiškai kitokie nei Louis'o... Juose buvo daugiau nekantrumo... Man pradėjo linkti kojos. Harry prisitraukė mano nuogą liemenį prie savojo ir net negalvojo paleisti. Kitą ranka jis laikė mano galvą. Bandžiau valdytis. Savo rankom nustūmiau jį nuo savęs. Harry atsimerkė ir nusišypsojo.

- Aš žinau, kad tu to nori... Tu tik bijai Louis'o ... – tarė jis. Greit užsirišau chalatą, nes kaip tik išgirdau jo žingsnius.

- Labas rytas visiems ! – tarė atėjęs Lou ir prisėdo prie stalo. – Kas taip gardžiai kvepia?

- Iškepiau jums blynų... – tariau ir stengiausi atgauti žadą. Širdis daužėsi lyg pasiutus. Padėjau Lou ir Harrio porcijas ant stalo. Padaviau jiems nutella ir ledus. – Dėkitės kiek norite, aš einu persirengti ... – tariau. Jie abu šypsojosi. Nežinau dėl ko, bet šypsojosi, o tai mane nervino.

- Ačiū ! – tarė Lou ir Hazza ir pradėjo kirsti blynus. Nuskubėjau į savo kambarį ir užtrenkiau duris. KĄ AŠ DARAU? KAS MAN DAROS? Klausiau savęs šitų klausimų nežinodama atsakymo. Man reikia iš čia nešdintis. Nenoriu įskaudinti nei vieno iš jų...