Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 46

Atsimerkiau, jau buvo šviesu. Apsiverčiau ant kito šono ir prieš save išvydau Lou veidą... Lou šypsojosi, nusišypsojau ir aš.

- Tobula naktis... – tariau.

- Taip ... – jis man pritarė.

- Ačiū tau... – tai tarusi pabučiavau jam į skruostą.

- Galėsi dėkoti dar iki rytojaus ... – tarė Louis. Pažvelgiau į jį.

- Dar viena parą būsim čia???

- Taip ...

- Už ką mane taip lepini ? – kaip tik tuo metu suurzgė mano pilvas. Lou nusijuokė.

- Kažkas išalko?

- Aha...

- Na, eime pažvelgsime ką turime šaldytuve ! – tarė jis ir išsirito iš lovos, Užsivilkome chalatus ir nuėjome į apačią. Lou pagamino pusryčius ir pavalgėme balkone.

- Tai ką šiandien veiksime? – paklausiau pabaigusi savo porciją.

- Na, gal norėsi pavaikščiot po miestą? Čia nerealiai gražu...

- Tai aišku !!! Eime !!! – užlipau į viršų persirengti. Užsimečiau languotus marškinukus ir šortus. Išėjom apžiūrėti miesto. Viskas buvo tobulai tobula... Nerealiai draugiški žmonės, net fanės visai malonios. Visa diena pravaikščiojom po miestą, parduotuves ir kavines... Kai kurios fanės net norėjo su manim nusifotografuoti... Jaučiausi keistai... Kai tik grįžome namo suskambėjo Lou telefonas.

- Klausau? – Lou vis dar buvo geros nuotaikos ir šypsojosi. Girdėjau kaip kažkas jam kažką aiškina. Greit šypsena Lou veide išblėso. – Bet mums nuo ryt turas, kaip būsim be jo?? – sustingau. Ryt prasideda One Direction turas, o aš nieko nežinau???? Kaip be jo? KĄ? – Gerai, mes grįžtam. – Lou padėjo ragelį.

- Lou? Kas vyksta? Jums ryt turas? Kodėl nieko nežinau??

- Atleisk... Ketinau pasakyti, bet nebuvo progos...

- Ketinai ?! Galėsiu vykt kartu?

- Ne... Paul neleido... – mano akyse pradėjo kauptis ašaros.

- Kuriam laikui ir kur????

- Mėnesiui po Europos šalis...

- Omg... Lou... – Nematysiu jo mėnesį????

- Važiuojam namo... – tarė Lou ir pradėjo krauti daiktus.

- Ar kas buvo?? – sunerimau.

- Harry susirgo... – išprotėsiu...

- Kas jam? O kaip turas?

- 40 laipsnių temperatūra... Jis nevyks... Bent kol kas. Neįsivaizduoju kaip be jo išsiversim... – Lou labai parinosi.

- O dieve.... – man pasidarė silpna. Harriukui blogai... Prisėdau.

- Mažyt, viskas gerai? – paklausė Lou.

- Nežinau...

- Turiu tik vieną prašymą... Ar galėsi juo pasirūpinti kol mūsų nebus? - Louis pažvelgė į mane ir paėmė mano ranką. Nežinojau, ar tai buvo gera mintis, tačiau atsakyti jam negalėjau.

- Tai aišku... – tariau. Vargšas Harry... Susikrovėme daiktus ir išvažiavome namo. Kelionė žiauuuriai prailgo. Kai tik privažiavom butą išlipau iš mašinos ir nurūkau laiptais į viršų. Atidariau buto duris, Lou atsekė iš paskos vilkdamas lagaminus. Niall su Zayn ir Liam su Danny sedėjo svetainėje ir tyliai diskutavo.

- Kur jis?? – paklausiau.

- Savo kambarį... – atsakė Liam. Pažvelgiau į Lou.

- Eik pažiūrėk kaip jis... – tarė jis.

- Gerai... – tariau ir nuskubėjau į Harrio kambarį. Jis gulėjo lovoj ir laaabai sunkiai kvėpavo. Niekad nemaniau, jog pamatysiu Harry tokios būsenos. Prisėdau ant lovos krašto. Jis atsimerkė.