Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 7.

Jis savo liežuvio galiu perbraukė man per apatinę lūpą. Nusišypsojau, jausdama jo alsavimą į savo veidą. Jis pradėjo bučiuoti mano kaklą, o aš tiesiog mėgavausi tuom. Staiga atsidarė palatos durys.

- Ką jūs darote?? – sušuko gydytojas. Lou staigiai atsitraukė nuo manęs.

- Am... Atleiskit? – tarė jis su šelmiška šypsenėle.

- Jūsų vizito laikas baigėsi, čia nori užeiti kitas lankytojas.

- Gerai, tik duokit minutėlę... – paprašė Louis ir gydytojas uždarė duris.

- Eh, jis viską nutraukė... – tariau nusivylusi.

- Viskas dar tik prieš akis... O dabar pailsėk... Myliu tave ... – tai taręs Lou dar kart stipriai mane pabučiavo.

- Iki ... – tariau ir jis išėjo. Giliai atsikvėpiau. Pauosčiau savo plaukus. Dabar Jie kvepėjo Louis kvepalais, tad nusišypsojau. Tuomet į palatą įėjo Harry.

- Ką čia darai? – susiraukusi paklausiau.

- Na, ne vienas Louis nori tave pamatyti. – tarė jis ir atsisėdo šalia.

- Hm...

- Kad tu tik žinotum, kad aš tavęs pasiilgau... – tarė jis, paėmęs mano ranką į savo didelius delnus. Harrio žalios akys tiesiog hipnotizavo.

- Malonu tai girdėti... - šyptelėjau. Nuleidau akis į jo rankas laikančias maniškę.

- Galiu tavęs kai ko paprašyti? – paklausė Harry žiūrėdamas man į lūpas. Pakėliau akis į jį.

- Am... – man kilo neaiškumų. – Na?

- Bet prižadėk, kad tai padarysi.

- Bet Harry... - suabėjojau jo prašymu.

- Prižadėk.

- PRIŽADU. – pasidaviau. Harry išsišiepė. Tokia šypsena nieko gero nereiškė.

- Pabučiuok mane. - liepė jis rimtu žvilgsniu persmelkes mane.

- Nepradėk . – tariau ištraukusi savo ranką iš jo delnų ir atsisėdau, nes gulėti jau pabodo.

- Tu man prižadėjai...

- Bet tik ne šitai. – tariau įdėmiai pažvelgusi į jį.

- C'MON mažut...

- Nustok Harry, nepradėk vėl visko... Aš su Louis.

- Tai kodėl kai būni su juo tavo akys taip nežiba, kaip būnant su manimi? Kodėl pabudai tada, kai tave pabučiavau?

- Ką? – visiškai pasimečiau. Neprisimenu nieko, tik tamsą.

- Na matai... Tu neturi atsakymo... O aš matau kaip yra...

- Ir kaip gi yra?

- Tu manęs nori... Bet laikai tą norą savyje, nes nenori išduoti Tomlinson'o.

- Nenusišnekėk. – pašaipiai nusijuokiau, bet mano širdis spurdėjo, tad padažnėjo ir aparatų pypsėjimas. Harry dar labiau išsišiepė.

- Tu jaudiniesi... – tai taręs jis perbraukė pirštu man per petį. Pradėjau kratyti galvą sakydama NE. – Šššš ... – tai taręs Harry pridėjo pirštą man prie lūpų. Išsigandusi žiūrėjau į jį. Jis pradėjo lenktis prie manęs. Šitam aš negalėsiu atsispirti.