Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 51

Stovėjau apšąlusi gal 10 sekundžių, tuomet visiškai bejausmiu balsu, tariau:

-  Ką tu padarei? – O Harry tiesiog šypsojosi. Tai mane vedė iš proto.

- Gi sakiau, jog dėl tavęs kovosiu...

- Tai toks tavo kovojimas?? Kai Louis visai kitoje šalyje?? – niršau.

- Tai tik pradžia... – tarė jis suktu balsu.

- Tai pradžia ir pabaiga Harry ! Aš to neleisiu... – tai tarusi jau norėjau paimti ragelį iš jo rankų ir atskambinti Louis'ui, bet Harry iškėlė jį aukštai, taip kad negalėčiau jo pasiekti. – Harry, duok telefoną !!!

- Neee mažyt ... - jis žiūrėjo į mane iš viršaus ir šypsojosi.

- Nevadink manęs taip !

- Na, kaip nori, bet telefono neduosiu...

- Puiku ! – tariau ir nuėjau į savo kambarį. Susiradau savo telefoną ir pradėjau skambinti Louis'ui. Jis nekėlė. Šūdas... Pabandžiau dar kartą. Jokio atsako. Pasiėmiau tašę, įsimečiau telefoną, piniginę ir cigaretes, pasiėmiau Lilo pavadėlį ir akinius nuo saulės. Atėjau į svetainę. Harry sedėjo išsidrėbęs ant sofos ir žiūrėjo futbolą. Prie jo kojų gulėjo Lilo. Priėjau ir pasiėmiau jį.

- Kur eisi? – paklausė Harry pažvelgęs į mane.

- Ne tavo suknistas reikalas... – išrėžiau ir prisirišau Lilo prie pavadėlio. Harry daugiau nieko nesakė. Ir ačiū dievui, nes buvau tokia nervuota, kad laisvai galėjau tėkšti jam gerą žuvį. Išėjau į lauką. Buvo labai saulėta, tad užsidėjau akinius nuo saulės ir įsėdau į didelį raudoną autobusą. Surinkau Tiffany numerį.

- Klausau? – išgirdau Tif balsą.

- Sveikutė ! – tariau žiauriai dirbtinu balsu.

- Lis?

- Taip, čia aš... Žiūrėk lekiu dabar į Londono centrą, gal norėtum susitikt?

- Būsi viena? – paklausė ji.

- Na, dalinai taip...

- Dalinai?

- Su šuniuku... – ji nusijuokė savo skambiu juoku.

- Gerai, už pusvalandžio prie mūsų starbucks'o. – tai tarusi ji padėjo ragelį. Už pusvalandžio jau stovėjau prie starbucks'o su frappe puodeliu rankoje. Pasiėmiau Lilo ant rankų.

- Elisabeth??

- Ooo sveika Tiffany ! – apkabinau ją, kai priėjo prie manęs.

- Atrodai siaubingai... – tarė ji nužvelgusi mane. – Kas buvo?

- Hmm... Ačiū... Nieko ypatingo..

- Tai, ką, gal Louis tave metė?

- Nee... Nejuokauk...

- Nu tai ko tu tyli ? Pasakok ką nors !

- Lou grupej prasidėjo koncertinis turas...

- Ai, tai viskas aišku, vaikinų nėra, tai prisiminei mane...

- Ne... Vaikinas yra... Vienas...

- Kaip tai? – Tif nesupratus pažvelgė į mane.

- Harry liko ...

- Aaa... Tai ko ne su juo?

- Ai šiaip noriu prasiblaškyt... – nusprendžiau jai nepasakoti savo bėdų.

- Prasiblaškyt sakai? Na, tuomet šiandien vakare tave veduos į klubą !

- Ką? Su kuo?

- Taip taip... Išgersim, pašoksim. Pasiimsiu John'ą ...

- Kas jis? – paklausiau.

- Mano naujasis...

- Ooo, sveikinu ! Papasakok ką nors apie jį...

- Na jis gero sudėjimo, aukštas, mėlynų akių... Turtingas...

- Viskas aišku, kaip tik tau ! – nusijuokėme. – Tai kelinta mums tas klubas?

- Už 4 valandų ...

- Ką gi.. Teks grįžt namo... – tariau.

- O kam? – paklausė Tif.

- Na, manau turiu Harriui palikti šunį, ir persirengti, pasidažyti...

- Tai pasiimk Harry kartu ! – nekokia mintis Tiffany...

- Oj ne... Geriau jis tegul pabūna namie... – tariau.

- Tu čia jau kažkokias makles suki Lis.. – tarė Tif pažvelgusi man į akis.

- NE... Na nekalbam apie tai, aš važiuoju namo... Kur susitinkam?

- Čia, jei tau tinka?

- Gerai, būsiu.. Tai iki ! – Tiffany pakštelėjo man į skruostą. Išvažiavau atgal į butą. Kai tik įėjau, manęs jau laukė Harry.

- Na, o tu greita... – tarė jis nužvelgęs mane. Tada prikando apatinę lūpą. Nusisukau nuo jo, ir ant grindų padėjau Lilo.

- Grįžau ir vėl išeinu. Manęs gali nelaukti, grįšiu vėlai... – tariau praeidama pro jį. Pasukau į savo kambarį ir susiradau ką apsirengti.

- Kur eisi? Ei Lis?? – Harry ryškiai sunerimo.

- Ne tavo reikalas. – šaltai tariau. Vis dar žiauriai pykau ant jo.

- Tada eisiu kartu...

- Ne, neeisi.

- Eisiu.

- Ne.

- Taip.

- Ne.

- Tada pasakyk kur eini . – Hazza man nedavė ramybės. Pasidaviau.

- Su drauge einame į klubą, o dabar atstok ! – tai tarusi užtrenkiau duris jam palei nosį. Užsidėjau plėšytas tympas, juodą maikę, džemperį ir aukštakulnius, kuriuos pirkome su Niall. Atrodžiau... Keistai. Kai išlindau iš kambario, Harry mane nužiūrėjo.

- Wow...

- Aha, ačiū... – tariau.

- Saugok save, jei kas iškart skambink ! – tarė jis.

- Mano skambučio nelauk . – šaltai tariau ir išėjau iš buto. Man nerūpėjo ką pamanė Harry. Šiandien bus mano naktis, nes jis sugadino dieną... Jau po valandos ėjau link sutartos vietos. Ten stovėjo Tif.. O šalia jos...