Miglės ISTORIJA. Part 11.

108 3 0
                                    

Kai Louis pradėjo apie ją kalbėti, mane užplūdo prisiminimai iš tų laikų, kai jie draugavo jau 9 mėnesius. Tuomet paauglė aš dėl jų nuoširdžiai džiaugiausi.

- Man įdomu, kiek tu daug apie mus žinai? – paklausė Lou.

- Lygiai tiek pat kiek ir visos kitos fanės. Tačiau pastaruosius metus jumis nesidomėjau, tad net nežinojau, kad išsiskyrėt... – jis susimąstė, tuomet nusišypsojo ir pradėjo pasakoti.

- Na, aš su El pradraugavome tris metus... Beveik tris. Ji tiek su manim neištvėrė. Nekaltinu jos, žinai, kai kurioms toks dėmesys nelabai patinka...

- Tai ji tave paliko? – paklausiau ir negalėjau tuom patikėti.

- Taip. Na jai pabodo paparacų dėmesys, klykiančios fanės ir heiterių pasireiškimai... Todėl ji išvyko atostogų. Iš pradžių maniau, jog nieko rimto, tačiau grįžus ji pasakė, jog nebegali daugiau taip gyvent... Taip ir išsiskyrėm, ryšys nutrūko.
- Prieš kiek laiko išsiskyrėt?

- Tris ar keturis mėnesius... Jau pradėjau užmiršt ją... Jausmai atšąlo... Ir tada pamačiau tave... Na nepamačiau, o per savo žioplumą nutrenkiau, bet vis vien...  Ir štai vėl atsirado tas jausmas...

- Ta panelė nežino ką prarado... – tai tarusi nesusipatoginau, nes žodžiai tiesiog išsprūdo. Nenorėjau prie jo prisirišti. Tai tiesiog atrodė prasta mintis.

- Svarbu, jog aš radau tave ... – jam tai pasakius išgirdome kaip kažkas įėjo į butą. – Aš čia ! – šūktelėjo Lou.

- Tuoj ateisiu ! – šūktelėjo balsas iš vidaus. Man jau šimtąjį kartą nutirpo kojos. Tas balsas. Mano buvusio mėgstamiausio 1D nario balsas... Paauglystės meilės kaip sakoma... Jis atėjo į balkoną.

- Ooo tai va ko tu laukei prie pastato... – tai pasakęs jis nužvelgė mus. Taip tai buvo jis. Tas pats vaikinas, kurį su Louis mačiau šiandien prie savo darbo pastato... My curly boy. – gražiai atrodot...

- Dėkui... – tariau, bet nenuleidau akių.

- Na, Elisabeth, nemanau, kad tau šį čiuvą reikia pristatinėt.... – nutesė Lou.

- Tai čia fanė??? – sumišęs paklausė Harry.

- Aš ne tokia fanė apie kurią tu pagalvojai Harry... – pasakiau jam. – mano vardas Elisabeth ir man žiauriai malonu susipažinti – prisistačiau ir padaviau jam ranką. Jis ją pabučiavo. Ohh, iš kur tos džentelmeniškumas, pagalvojau. Visa tirpte tirpau.

- Man taip pat malonu – tai taręs jis prisėdo prie mūsų. Tuomet pažvelgiau į laikrodį ant Louis riešo. Jis rodė lygiai šeštą valandą.

- Manau man metas eiti... Kaip tik dabar man baigiasi darbas... - tariau. Nenorėjau įtarimų iš Eriko pusės, plius širdis baladojosi kaip pašėlus.

- Čia tik dėlto jog aš atėjau, taip? Sutrukdžiau jums? Kalbėjot apie kažką rimto... – pradėjo Harry.

- Ne ne... Tikrai ne... Mielai pasilikčiau ilgiau, tačiau kol kas taip reikia... - kol kas?  Elisabeth užsičiaupk. Nustok elgtis kaip mažvaikė ir svajoti.

- Aš tave palydėsiu – tai taręs Lou atsistojo. Atsisveikindama apkabinau Harry ir jis nerealiai mane suspaudė. Užuodžiau jo kvepalus. Apsvaigo galva, tad kuo greičiau atsitraukiau.

- Iki ! – tariau ir sprukau iš balkono. Louis palydėjo iki namų. Sustojom prie namo durų. Pradėjau nervintis, nes buvau su jo kelnėm ir marškiniais, tikiuosi Erikas dar nebus grįžęs...

- Ryt šeštadienis... Dirbsi? – paklausė Lou.

- Ne... šeštadieniais man laisva diena...

- Kaip manai, išeis susitikt?

- Pažiūrėsiu kaip gausis su Eriku...- iš dalies nemaloniai jaučiaus dėl to, kaip elgiuosi.

- Kada jam pasakysi? Aš tavęs nespaudžiu, tiesiog šiaip įdomu...- Pasakysiu ką? Pagalvojau. Juk nieko rimto nevyksta.

- Greitai, bet kol kas dar ne metas... – atsakiau jam. Laabai bijojau Eriko reakcijos į tai, jog bendrauju su įžymybe, nes jis buvo labai ūmaus charakterio.

- Gal tu man duok savo numerį, kad galėtume susirašyt?

- Gerai. – daviau jam savo numerį ir paskubėjau atsisveikint. – Tai iki pasimatymo?

- Iki ! – tai taręs jis lenkėsi bučiniui, tačiau atsukau jam skruostą. Net pati nežinau kodėl taip padariau... Šiandien per daug visko... Erikas, Niall, Harry ... Harry...  Louis nespėjus sureaguoti  į tokį mano atsisveikinimą, apsisukau ir nulėkiau laiptais aukštyn į butą. Pažvelgus į laikrodį, pamačiau, jog už 15 minučių turi grįžti Erikas. Greit nusirengiau Lou drabužius, juos sudėjau į krepšį ir pakišau po lova. Greit palindau po dušu, nes po maudynių fontane nesijaučiau itin švari. Išlidusi iš dušo apsirengiau laisvą maikutę ir sportinius bridžus. Susirišau plaukus, kurie kvėpėjo keistu Harrio ir Louis kvepalų mišiniu ir nuėjau į balkoną parūkyt. Vos prisidegus cigaretę išgirdau kaip atsidaro buto durys. Grįžo Erikas. Giliai įkvėpiau.

Louis ir Elisabeth istorijaTempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang