Miglės ISTORIJA. Part 23.

97 3 0
                                    

Užmigau greitai. Naktis buvo trumpa ir rami. Sapnavau Eriką... Sapnas buvo iš tų laikų, kai buvom nesenai susipažinę... Jis buvo man toooks nerealiai geras... Buvom kažkokiam vakarėlyje, aš dar buvau blondinė. Mums buvo linksma, daug šokom, gėrėm... Tuomet pasibučiavom ir aš prabudau... Lilo laižė mano kojas. Keista, bet ašaros riedėjo skruostais... Jau buvo šviesu, tad nusivaliau ašaras, užsimečiau chalatą, pasiėmiau Lilo ir nuėjau į virtuvę. Čia jau buvo Niall ir Lou su Zayn.

- Labas miegale ! – tarė Louis ir pabučiavo mane.

- Laba ... – tariau.

- Lis, tu verkei??? – paklausė Niall. Damn, nejaugi tas vyrukas mato kada aš verkiau??

- Blogas sapnas...

- Dabar viskas gerai? – susirupinęs paklausė Lou.

- Aha ! – nusišypsojau. – Zayn?

- Taip?

- Gal galėtum pašerti mano šuniuką? – paprašiau.

- Žinoma !!! – jis paėmė Lilo ant rankų ir nusinešė pašerti.

- Dėkui ! – šūktelėjau. Kol dariausi kavą ir sumuštinį su nutella prakalbo Louis.

- Šiandien ryte skambino Paul...

- Tai, kad dabar dar rytas ... – pasakiau susiraukusi.

- Na jau 12 valandų... Nesvarbu... Tai va, sakė, kad mes panelių negalim atsivest, dėl kažkokių reikalų... – nusiminiau.

- O gaila... Norėjau pasiklausyt...

- Galėsit su Danny ir Perrie ateit į koncertą ! – paguodė Lou. Geeras.. Visą gyvenimą troškau nulėkt į 1D koncertą...

- Jėėėėga ... – tariau.

- Danny išlėkė į šokių treniruotę, grįš tik vakare... – tarė Liam įėjęs į virtuvę.

- Tai gaunas taip, kad šiandien būsiu viena? – paklausiau.

- Taip ... – niekuo nesirūpindamas atsakė Niall.

- Nee.... Gali pasikviest draugių !!! – patarė Louis.

- Taigi nieko tokio... Pabūsiu ir viena, išsikrausiu lagaminus pagaliau... Viskas Gerai.

- Na žiūrėk tu man... Mes jau turim lėkt... O Harry dar miega. Lis, gal gali jį prikelt? – paprašė Louis.

- Oky... – tai tarusi padėjau kavos puodelį ir nuėjau į Harrio kambarį. Jis kietai miegojo ir buvo stipriai įsisukęs į antklodę. Įsibėgėjau ir šokau ant lovos. Šokinėjau, rėkiau, baksnojau jį, kol jis prabudo. – Jums metas važiuot, Hazza !!!

- Gerai gerai.... – tarė jis keldamasis iš lovos. Tuomet sprukau iš jo kambario ir grįžau gerti kavos. Vaikinai greit susiruošė ir išvyko. Likau visiškai viena. Išsikroviau iš lagaminų visus daiktus, tvarkingai susikroviau rūbus ir kosmetiką. Tuomet palindau po dušu, išsiploviau galvą, paklojau visų lovas ir pradėjau gamint pietus. Lazanija... Manau, Nialleriui patiks... Kol viską padariau prabėgo keletas valandų. Jau po 20 minučių visi namai kvepėjo lazanija. Padengiau stalą ir pagaliau prisėdau pailsėti. Deja neilgam. Išgirdau durų skambutį. Tikriausiai grįžo berniukai, pagalvojau. Nulėkiau atidaryti durų. Tačiau tai buvo ne jie.

- Louis??? Atleisk, kad neperspėjau, bet per daug tavęs pasiilgau... Pala... Kas tu tokia?? – nustėrau vietoje. Juk tai ji...

- ELEANOR??? Eleanor Calder? – tik tiek sugebėjau ištarti.

Louis ir Elisabeth istorijaWhere stories live. Discover now