Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 89.

Harry jau ruošėsi stverti cigaretes nuo staliuko, bet aš jį aplenkiau ir paėmusi jas greit įsikišau į kišenę.

- Darysiu. – tariau ir iškišau liežuvį.

- Nejaugi ir vėl pradėsi šitą... – Harry giliai įkvėpė ir susiraukė . – brudą?

- O koks skirtumas? – paklausiau traukdama dūmą. Harry išplėtė akis.

- Jau pamiršai, Lis? Netikiu, kad pamiršai, jog dėl viso šito šūdo praradai vaikelį... – akimirkai sustingau. Jam nereikėjo man to priminti. Užgesinau cigaretę į peleninę stengdamasi neapsižliumbt.

- Patenkintas? – paklausiau ir atsistojus nuėjau į vidų. Griuvau ant svetainės lovos, delnais užsidengiau veidą.

- Ei, atleisk. Nenorėjau tau to priminti... – išgirdau jo balsą šalia.

- Aha. – tariau vis dar stengdamasi tramdyti ašaras. Pajutau Harrio ranką ant savo pilvo. Po velniais, ką jis daro?

- Nagi, Elis. Aš atsiprašau... Bet nenoriu, kad save žalotum.

- Jaučiuosi, kaip kokia maištaujanti paauglė... – Harrio ranka nuslinko prie mano šlaunies.

- Liaukis. Kiek tau metų Lis?

- Man 26 ...

- Blemba.

- Kas?

- Kodėl aš toks jaunas? Dabar man vieninteliam 24.

- Na ir kas?

- Jaučiuosi kaip jauniklis.

- Nejuokauk. – tariau ir nusijuokiau.

- Gerai, užteks čia flirtuoti, Elisabeth, atlaisvinau tau kambarį. – tarė priėjęs Lou, Harry patraukė ranką nuo mano šlaunies.

- Ačiū. – tariau ir atsistojau. Nuėjau į savo kambarį. Ojej... Jis atrodo tuštokas... Teks priprasti. Ryt grįš Niall ir viskas bus gerai. Tokios buvo mano mintys iki tol, kol atėjo laikas eiti miegoti. Palindau po dušu, susivyniojau į chalatą ir nutipenau į savo kambarį. Įsirangiau į lovą. Ko jau ko, bet nekenčiu miegoti viena. Teks pratintis. Vis dėlto užmigt negalėjau. Ir spintelės prie lovos išsitraukiau Jack'o butelį. Prisidegiau cigaretę. Juokinga, kaip viskas gali pasikeisti per pora dienų. Šiaip ar taip, ryt sekmadienis. Pirmadienį reiks pakalbėti su Phill'u, gal jis su Alavana man ras kokio darbo. Pažvelgiau į laikrodį ant naktinio staliuko, šis rodė be 15 minučių dvyliktą. Palindau po kaldrą ir Užsiverčiau viskio butelį. Krūptelėjau išgirdusi kaip atsidaro kambario durys ir kažkas prigula šalia. Tuomet pajaučiau lūpas šalia savųjų.
- Harry?  - nustebusi atsidusau.
- mm? - jis numykė užkimusiu balsu.
- Ką Čia darai? - nustebusi paklausiau.
- tiesiog norėjau pabūti kartu... - tai taręs jis atsiduso man į veidą. Sukryžiavau kojas. Kad ir kaip norėjau jo, tačiau žinojau, kad tai buvo tik viena naktis ir tos pačios klaidos du kartus nedarysiu.
- Harry, išeik... Negalima šitaip elgtis...
- žinau, Atsiprašau... - jis paglostė mano skruostą, atsistojo ir išėjo. Buvau visiškai pasimetusi ir nesupratau kas čia nutiko... Nustebau kai suskambo mano telefonas. Nurijau dar vieną viskio gurkšnį ir atsiliepiau.

- Klausau? – susiraukiau, kai viskis nudegino gerklę.

- Elisabeth? Dieve, sis... Maniau, kad jau visai mane pamiršai.

- Diana? – negalėjau patikėti, kad skambina sesuo.

- Taip ! Nejaugi pamiršai, kad turi sesę??

- Ne, nepamiršau. Žmogau, ar bent matei kaip vėlu? – paklausiau susiraukusi.

- Koks skirtumas ! Tu laižeisi su Justinu Bieberiu !!! – ji suspigo į ragelį.

- O dieve... Ir Lietuvoj jau tokios žinios prasinešė?

- Patikėk. Visos 12 metų mergaitės tave nori nužudyti. – Diana sukikeno.

- Manau, mane beveik visos pasaulio mergaitės nori nužudyt.

- Frontais varai, Elisabeth...

- Ne, ne.

- Kaip tai ne? Louis, tas garbanius, Justin.... Ko aš dar nežinau? – slapčia išsišiepiau.

- Na, Josh irgi toks neblogas... – tariau. Žinojau, kad Diana buvo pamišus dėl jo.

- Pasakyk, kad tu juokauji.

- Žinoma, kad juokauju, jis turi merginą. Klausyk... Kaip laikais tu? Mama? Tėtis....

- Viskas gerai. Pykstamės su Gvidu, bet koks skirtumas. Mama stebi kiekvieną tavo žingsnį. Ir nenustoją kalbėti apie visus grupės vaikinus. Kadangi jų vardų beveik neatsimena, tai patikėk kiek juoko būną... Neilas, musulmonų berniukas, garbanius, tas kur turi gražią panelė ir Louis. – ji dėjo žvengti į ragelį. Nusišypsojau ir aš. – Ir neprimeti.... Tėtis tavęs pasigedo.

- Na, pats metas.... Jau metai kaip nesimatėm. – tariau. Buvo taip nerealiai skaudu, kad tėčiui beveik visiškai nerūpėjau.

- Klausyk, gal bent jau grįši ant savo gimtadienio?

- Kad dar ilgai laukti...

- Bet aš tavęs pasiilgau.

- Aš irgi tavęs pasiilgau, bet dabar mano gyvenimas žiauriai susišiko. Reikia užsidirbt pinigų,o tada žiūrėsiu.

- Gerai, turiu eiti, Gvidas grįžo. Pažadėk, kad paskambinsi?

- Pažadu, iki .

- Iki sis... – Diana padėjo ragelį. Atsipūčiau. Gal ir neblogai būtų, jei viena iš tų mergaičių mane nudėtų, pagalvojau užsivertus Jack'o butelį.