Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 19.

Kai prabudau vis dar buvau Louis rankose. Žiauriai skaudėjo galvą. Atsargiai sujudėjau, bijojau, kad Louis miega, nenorėjau jo prikelti.

- Prabudai? – paklausė jis glostydamas man plaukus.

- O tu nemiegojai? – net susiraukiau išgirdusi savo balsą. Jis skambėjo kraupiai.

- Jis visąlaik stebėjo kaip tu miegi. – išgirdau Niall balsą. Tik tuomet atsisėdau ir apsižvalgiau. Mes vis dar buvome svetainėje, tačiau čia likome tik aš, Louis ir Niall.

- Kur kiti? – paklausiau Louis.

- Harry su Zayn nuėjo miegoti, o Danny su Liam valgo virtuvėje. – pažvelgiau į Niall. Jis taip pat valgė, tačiau ne virtuvėje, o čia. Kaip mačiau jis kimšo pringles traškučius ir gėrė kolą.

- Nesveikai valgai ... – pasakiau vis dar žiūrėdama į Niall.

- O kas man jaunam? – paklausė jis ir susigrūdo dar vieną traškutį į burną.

- Kaip jautiesi? – paklausė Lou.

- Tragiškai.... – nemelavau jam. – Galva plyšta iš skausmo...

- Einu padarysi kavos ir atnešiu vaistu... – tai taręs Lou pradėjo stotis. Atsistojau ir aš.

- Galiu palyst po dušu ir susitvarkyt? – paklausiau.

- Žinoma, tavo lagaminai už sofos.

- Dėkui. – atsistojau ir lagamine susiradusi rankšluostį bei kosmetinę nuėjau į vonią. Palindau po dušu. Jaučiausi tokia purvina... Vien dėl Eriko smūgių... Kaip jis taip galėjo? Mano Erikutis... Po karšto dušo nuėjau prie veidrodžio, ir apžiūrėjau save. Atrodžiau pailsėjusi, tačiau mėlynės atrodė dar baisiau nei vakar. Susitvarkiau plaukus, užsitepiau gerą sluoksnį pudros, tačiau tai nekažką padėjo. Apsirengiau treninginius bridžus ir laisvai krentančią žydros spalvos maikutę su užrašu no one cares. Ji atitiko mano nuotaką. Išlindau iš vonios ir nuėjau į virtuvę. Ten sedėjo Lou, Danny, Liam ir Niall. Louis nužvelgė mane, tuomet perskaitė užrašą ant mano bliuskutės.

- Tu visiems mums rūpi ... – tarė jis ir apkabino mane.

- Taip, tikrai. – pasakė Danielė. Jos balsas buvo toks malonus, kad net nusišypsojau. – Louis man su Liam papasakojo kas nutiko. Man taip gaila Elisabeth... Tikrai.... Aš tave palaikau visom keturiom, gerai?

- Dėkui jums... Tu labai maloni Danielle.... Labai norėjau su tavim pabendraut..- tariau.

- Sveika Elisabeth, - prie manęs priėjo Liam ir apsikabino – malonu su tavim pagaliau susipažinti ! – Jeeez, kokie jie visi draugiški...

- Ir man labai malonu, Liam. – tariau ir nusišypsojau. Man velniškai suskaudo veidą, tad tuo pat metu ir susiraukiau. Louis man padavė puodelį kavos ir tabletę nuo skausmo. – dėkui.

- Paruošiau tau kambarį. – tarė Lou – galėsi eiti įsikurti. – pasijutau nejaukiai.

- Nereikėjo ... nemanau, kad galiu sau tą leisti ....

- Gali ! Nuo šiol aš rūpinsiuos tavimi iki tol kol atsigausi... O dabar gal norėtum ką nors užkąsti? – paklausė Louis. Tačiau aš nieko nenorėjau, nors jau visą parą nieko nevalgiau.

- Ne dėkui... Geriau išgersiu kavą ir nueisiu išsikraut lagaminus... – tariau.

- Aš juos nunešiau į tavo kambarį – tarė Niall.

- Ačiū Nialleri ...Ačiū jums visiems, kad esat man tokie malonūs ... – padėkojau.

- Nedėkok... – tarė Louis. Apsikabinau jį.

- Na, bet Dėkui už kavą –šyptelėjau - na, tai parodyk man mano kambarį- paprašiau.

- Eime, - tarė Lou ir nuvedė į kambariuką koridoriaus priekyje. Atidariusi duris nustėrau. Jis atrodė prabangesnis už mano butą. Violetinės spalvos... Mano mėgstamiausios. Didelė lova, daug baldų, šviesų ir kitų niekučių. Šalia milžiniškos lovos stovėjo mano lagaminai.

- Nereikėjo Lou... – tariau.

- Viskas gerai... – tarė ir įėjo į kambarį. Atsisėdau ant lovos.

- Tai tobula... Bet ar aš netrukdysiu jums? Harriui?- pagalvojau, jog dabar gyvensiu su dviem vaikinais, o tai keista.

- Tikrai ne... Harriui tu patinki, jis netgi labai nori kad tu pasiliktum... Keletą dienų čia apsistos ir Liam su Danny. Jie ieškosi naujo buto. Visai netoli gyvena ir Zayn su Perrie. O Niall dažniausiai nakvoja pas mus... -net su trimis...

- Jaučiuosi  žiauriai ne į temą.... – tariau.

- Tu čia labiausiai į temą... Galiu tavęs kai ko paklausti?

- Žinoma. – tariau ir pasisukau į jį. Abu sėdėjome ant lovos pasisukę vienas į kitą.

- Žinau, jog esam pažįstami žiauriai trumpą laiką... Tačiau, tikrai beproto man rūpi.. – mano širdis ėmė baladotis kaip pašėlusi. – Tu labai patinki vaikinams ir Daniellei... O ypač man ... Žinau, kad galbūt per anksti užvesti šią temą, tačiau, manau jog to reikia paklausti...

- Rėžk ! – užtikrintai tariau. Jis man pažvelgė tiesiai į akis.

- Ar manai, jog galėtume pamėginti būti kartu? – paklausė Louis.