Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 31.

Kurį laiką spoksojau į praviras duris buku žvilgsniu.

- Manau turėtum jį surasti... - tariau Harriui bejausmiu balsu.

- Ne. Jis nepražus. Nenoriu jo matyti akyse. - tarė jis. Užsimerkiau. Dieve mano, kaip aš savęs nekenčiau.

- Harry... - tariau vis dar užsimerkusi. - Kodėl mes buvome tokie kvaili... - Haz pasisuko į mane ir priėjo prie lovos. Paėmė mano ranką į savo delnus.

- Elisabeth... Taip, mes pasielgėme labai neapgalvotai ir kvailai, tačiau dabar jau nieko nepakeisime. Tas vaikelis tavo viduje, na, jei jis mano, tai bus geriausias dalykas nutikęs mano gyvenime, neskaitant to, jog sutikau Tave... - kai atsimerkiau, Harry žiūrėjo tiesiai man į akis.

- Aš viską sugadinau... - jis pridėjo rodomąjį piršta man prie lūpų, jog nutilčiau.

- Viskas įvyko taip, kaip turėjo įvykti. Mes dar nieko nežinome, Lis... Bet kuriuo atveju nei vienas iš mūsų nepražus. Net jei vaikelis mano, nemanau... - Harry susimąstė. - Nemanau, jog Lou tave paleis...

- Jis jau mane paleido. - tariau visiškai bejausmiu balsu. - Kai sužinojo, jog mes kartu miegojome... - giliai širdyje žinojau, jog Lou manęs nekentė. Jis manimi šlykštėjosi.

- Jis miegojo su Eleanor - Harry bandė kažką įrodyti, tačiau tai buvo beprasmiška.

- Tai nepasiteisinimas, Harry...

- tai Kuo puikiausias pasiteisinimas, Lis. Jei jis, taip stipriai ale tave mylėdamas, sugebėjo šiek tiek apsipykęs su tavimi, tave išduoti, na... manau tai daug ką įrodo. Kad ir kaip stipriai jis tave myli, jis vis dar kažką jaučia El... - širdis akimirkai suvirpėjo. Nežinojau, tikrai nežinojau, ar Harry kalba nuoširdžiai, ar tik mėgina mane galutinai atskirti nuo Lou.

- Nustok... - tariau, tačiau nepakankamai tvirtai, tad Haz tęsė.

- Lis, tu tik pagalvok... Aš gyvenime taip nepasielgčiau... Su manim nebūtų jokių dramų. Jokios neištikimybės. Aš niekada nežiūrėčiau į kitas, nes svarbiausia esi tik tu.

- Manau, iki vaikelio gimimo negaliu būti nei su vienu iš Jūsų...- tariau ir tuo pat momentu Harrio veidas nuščiuvo.

- Juk tu neišeisi??

- Ne. - tariau, nes neturėjau kur eit, tuo labiau, jog su tokia savo sveikata negalėjau rizikuoti likti viena. - tačiau tiek man, tiek jums reik labai gerai viską apmąstyti, o tam prireiks daug laiko.

- Man nereikia nieko apmąstyti - neįtikėtinai rimtai atsakė Harry. - aš viską žinau. Man reikia tik tavęs. Net nesvarbu kurio iš mūsų tai vaikelis. Man vistiek reikia tik tavęs. - atsidusau. Harry tikrai mane beprotiškai mylėjo. O aš mylėjau jį. Lou man jau seniai nebuvo pasakęs nieko panašaus į tai, ką dabar taip nuoširdžiai man sakė Harry. Galbūt aš jam tikrai įgrįsau.

- Gerai, bet paklausyk Harry... - pakėliau akis į jį. Jis su viltimi pažvelgė į mane. - Man vistiek reikės viską išsiaiškinti su Lou. Net jei vaikelis ne jo, juk tu žinai, kad aš jį labai myliu. Aš nenoriu, kad viskas šitaip baigtųsi... - Haz nuleido akis.

- Kaip stipriai aš viską sugadinau... - tai taręs jis net nepažvelgė į mane. - aš labai atsiprašau, Lis... atsiprašau, jog sugrioviau tavo ir Lou gyvenimą... - ištraukiau ranką iš jo delnų ir paglosčiau jam skruostą. - tiesiog be tavęs negaliu. Nei akimirkos negaliu. Kai būni šalia, negaliu atplėšti nuo tavęs akių, kai tavęs nėra, tu vien tik mano mintyse.

- Haz... Aš tave myliu. Tikrai labai myliu. - jis pakėlė akis ir liūdnai šyptelėjo. - bet man net bloga pagalvoti, jog tu visą laiką būsi tik antrasis mano pasirinkimas. Taip nesąžininga.

- Lis... - jis dar labiau nuliūdo, tačiau privalėjau jam tai pasakyti.

- Pirmoje vietoje visą laiką man bus Lou. Ir tu tai žinai. Aš labai atsiprašau. - Harry nieko neatsakė, tik buku žvilgsniu stebėjo mane. - tačiau jei mums su Lou nepavyks... - akimirkai sudvejojau. - noriu, kad būtum su manimi. - jis šyptelėjo ir pabučiavo mane. Manau tai buvo šių šlykščių mano žodžių užtvirtinimas.

- Labai tave myliu, Lis... prisiekiu, jei tas idiotas tave myli bent truputį mažiau už mane - jis žlugęs. O aš matau, kad jis tave myli mažiau. Net esu tuom įsitikinęs.

- Nekalbėk šitaip... - paprašiau, nes buvo beproto skaudu tai girdėti. Nejaugi Lou manęs nebemyli taip, kaip mylėjo tuomet, kai viskas buvo dar tik pradžia... na taip, aš jam šlykšti...

- Atsiprašau už tiesą. - tarė Harry ir atsistojo. - einu pakalbėsiu su gydytoju. Galbūt tave paleis.

- Negaliu patikėti, jog sugadinau Liam ir Dani vestuves...

- Nesugadinai. - tai taręs jis šyptelėjo. - Niall jiems pranešė, kad viskas gerai, jie švenčia toliau. - tarsi akmuo nusirideno nuo krūtinės.

- Ačiū dievui .. - tariau. Tačiau man buvo labai neramu dėl Louis. - Harry... jei pamatysi Lou... labai prašau, nesipykit... - Haz pažvelgė į mano maldaujančias akis ir palinksėjo galvą.

- Tavo noras man įsakymas. - tai taręs jis mirktelėjo ir išėjo. O aš užmigau.