Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 13.

Atėjau į virtuvę.

- Elisabeth ! – sušuko Paul. – Kur Harry?

- Nežinau... – tariau šiek tiek įbauginta. – Jis išėjo...

- Šitie du, man nesako kas įvyko ! – jis parodė į Lou ir Niall. – Man paskambino Zayn ir sakė jog matė Harry visą susinervinusį mašinoje.  Kas vyksta?!

- Aš ... – jau ruošiausi ką nors sumalti, bet tuo metu grįžo Harry. O taip, dabar tai prasidės... Jis visas nuvalkiotas įėjo į virtuvę.

- Štai ir visi veikėjai... Na kuris man viską paaiškins? Sudaužytas stalas, apibintuotas Niall ir Elisabeth... – tarė Paul. Harry pažvelgė į mano apibintuotus kelius, tada į Niall rankas.

- Čia mano kalt... – pradėjo Hazza, bet Niall jį nutraukė.

- Nieko nebuvo... – visų žvilgsniai pasisuko į jį. Žvelgiau į Niall WTF žvilgsniu.  – Nieko nebuvo...

- Tai kodėl stalas sudaužytas? – nerimo Paul.

- Mes su Harriu draugiškai apsistumdėme, tačiau Hazza neapskaičiavo jėgų ir stūmė mane per daug stipriai. Aš atsirėmiau į stalą ir šis dužo... Kadangi Harry labai apgailestavo dėl to, visas susinervinęs išėjo iš buto... – nekoks pasiaiškinimas Niall'ai... Buvau žiauriai nustebus, kad Niall gelbėjo Harry. Rodos buvome nustebę visi.

- Kažkas čia netokio... – tarė Paul. – O kas Elisabeth keliams?

- Čia jau kita istorija... – šį kart Harry gelbėjau aš. – Tiesiog griuvau nuo laiptų... – Harry į mus žiūrėjo be žado, kaip ir Louis.

- Keisti jūs man... Visada tokie buvot... – tarė Paul ir papurtė galvą. – Žodžiu žmonės, turas prasidės trečiadienį...

- Bet tai už 3 dienų... Sakei duosi savaitę... – tarė Lou.

- Žinau, ką sakiau, bet planai pasikeitė... Trečiadienį vykstame į Vokietiją...

- Elisabeth su mumis. – Lou pažvelgė į mane.

- Gerai gerai... Užkniso mane tos jūsų vaikiškos nesąmonės...  Aš tam per senas...– Paul pavartė akis ir išėjo. Harry jį palydėjo.

- Niall, kodėl taip padarei? – paklausiau. Niall žiūrėjo į stiklo šukes ant grindų.

- Aš žinau, jog Harry to nenorėjo...

- Niall, tu visiems per geras.. – tarė Lou.

- Elisabeth, baik ! – Niall mane nutildė. Grįžo Hazza.

- Žmonės... – visi pažvelgėme į jį. Priėjau prie Niall. Jis nejučia paėmė mane už rankos. – Aš tikrai labai atsiprašau... Nežinau, kas man pasidarė... Elisabeth... Tu man apsukai galvą...

- Kąą? Tai dabar kaltinsi mane? – pasiutau.

- Tiesiog sakau, kodėl taip elgiuosi... Man tavęs reikia... – ir jis sako tai prie Louis????

- Mums visiems tavęs reikia... – tarė į mane pasisukęs Niall. Louis žiūrėjo nieko nesuprasdamas.

- Ša ! – šį kart juos nutildžiau aš. – Paklausykit... Nieko nebus... Niall, esi mano geriausias draugas ir labai tave myliu... Bet bijau tave įskaudinti... Žinau, kad jau dabar tave skaudinu, tad atleisk... Aš padėsiu tau su Nina, jei tik norėsi... Mes tik draugai, supranti? – Niall nieko neatsakė tik palinksėjo galvą. Jis paleido mano ranką. DOOOH, aš jį įskaudinau... – Bet Niall... Paklausyk, Niall? – pagaliau jis pažvelgė į mane. – Aš tave myliu ... Ir visad būsiu su tavimi, gerai? – apkabinau jį. Jaučiau kaip plaka jo širdutė. Atleisk Nialleri, mintyse tariau.

- Aš irgi tave myliu ... – tarė jis. – Ir man to pakanka.... – nusišypsojau. Louis kaip ir Harry su neįskaitamomis veido išraiškomis žvelgė į mus. Paleidau jį, giliai įkvėpiau ir pasisukau į Harry.

- TU. - debtelėjau į jį - Nežinau, kas darosi tavo smegeninėje, tačiau mane tai gąsdina... Harry, kas darosi? Suprantu myli mane, ir tau skaudu, kad esu su Lou, bet atleisk, aš negaliu jo skaudinti. Ir maldauju neversk manęs rinktis, nes liksi įskaudintas... – Harry tylėjo. Jaučiausi kaip mama, skaitanti vaikui moralą už blogą elgesį. – Esi man labai brangus... Bet jeigu ir toliau taip elgsies... – nebeturėjau žodžių užbaigti šiam sakiniui. – Tiesiog pagalvok apie tai... Gerai, galiu kentėti aš, bet jokiu būdu nekišk čia Louis, o tuo labiau Niallerio ! – Niall jau norėjo įsikišti, bet aš jam neleidau. – Taigi Haroldai.... – tai nuskambėjo žiauriai keistai. – Prašau susiimk !  - Hazza ištiesė rankas. Na jei taika tai taika... Apkabinau jį. Buvau tikra coliukė jo glėbyje. Tada jis atleido savo rankas.

- Gerai, visiškai nesupratau kas įvyko... – tarė Lou suraukęs antakius.

- Nesijaudink, aš tave myliu ... – tariau ir prisiglaudžiau prie jo. Mačiau, kaip Harry pavydėjo.

- Gal norit pagroti gitaromis? – pasiūlė Niall.

- Noriu ! – tariau su dideliu užsidegimu. Kažkada lankiau gitaros pamokas. Visi pažvelgė į mane nustebusiais žvilgsniais. – Žinoma, jei turite vieną atliekamą gitarą...

- Va čia tai panelė.... – tarė Harry.

- Jėga ! – tarė Niall. Jis griebė nuo spintelės savo telefoną ir nusivedė mus į slaptą jų buto kambarėlį.