Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 92

 Kadangi iš prigimties mano veiksmai ir mąstysena yra lėti, nespėjau susivokti, kai Harry pasilenkęs prie manęs prispaudė savo šiltas lūpas prie manųjų. Tiesiog iš reflekso stūmiau jį šalin ir jis tiesiogine to žodžio prasme atlipo žvelgdamas į mane wtf žvilgsniu.

- Važiuoju nupirksiu valgyti. – išgirdau Louis balsą iš koridoriuko. Perspėjamai pažvelgiau į Harry ir nusisukus nuėjau pas Louis.

- Jei gali paimk kavos. – tariau, kol Louis avėsi batus. – Ir apsirenk. Lauke šalta.

- Būtinai. – tarė jis ir pamerkė man akį. Šyptelėjau. Mano širdis vis dar baladojosi po Harrio veiksmų.

- Ačiū. – tariau ir Louis išėjo. Užrakinau buto duris girdėdama kaip Louis nubėga laiptais žemyn. – Ar tu visai nesveikas?? – šuktelėjau pasukusi atgal į svetainę.

- Nu tai ką man pagalvot, kai tu kalbi taip dviprasmiškai?? – Harrio balsas irgi kilo.

- Nežinau! Bet nebūtina iškarto imtis veiksmų ! – sušukau. Hazza nutilo.

- Jei tik tu žinotum, kaip man tavęs reikia... – suburbėjo jis sau po nosimi.

- Harry, paklausyk. – tariau nusiraminusi. Jo akys sužibo. – Tu man esi labai brangus, bet aš nenoriu mūsų statyt į tokią situaciją kokioje esu aš su Lou. Išvis, jaučiuos kaip tikra paleistuvė. Tu, Louis, Justin... – apie Niall nutylėjau, nes tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, plius tai buvo gimtadienio dovana. – Aš noriu susivokt, ko man reikia. Išvis, nežinau, ko aš čia likau. Per mane vien tik įtampa.

- Nu Lis... Juk pati žinai, kad reikia viską išbandyti. Kaip neišbandžiusi suprasi ką pasirinkt? Nematau tame nieko paleistuviško. 

- Nekalbam apie tai, man nejauku. – tariau nuraudusi. Hazza šyptelėjo.

- Tai gyvenimiška.

- Ša ! – dar kart nutildžiau jį pridėdama smilių prie jo lūpų. Pasigirdo skambutis į duris. Abu susižvalgėme. - Turbūt Lou ką nors pamiršo...

- Arba tikrina mus... – Harry nusijuokė ir nuėjo atidaryti durų. Nusekiau paskui jį. Į butą įėjo Zayn, Liam ir Paul. Širdis nusirito į kulnus.

- Mums visiems reikia pasikalbėti. – piktai, kaip visada tarė Paul. Suprantu jį, bet prie ko čia Liam ir Zayn?

- Louis ką tik išvažiavo. – tarė Hazza uždaręs duris. Liam atrodė liūdnas, apie Zayn galiu pasakyti tą patį.

- Tai skambink, kad grįžtų. Niall yra?

- Einu prikelsiu jį. – tariau šiek tiek susirūpinusi. Paul palinksėjo. Harry pasuko Louis'ui. Pabeldžiau į Niall kambario duris ir įėjau. Jis gulėjo išsidrėbęs ant lovos ir saldžiai miegojo. Pajudinau jį už peties. – Niall, pabusk, Paul atėjo. – tariau kai jis atsimerkė.

- Paul? – rodos jam tai buvo netikėta.

- Aha. – tariau ir Niall išsirideno iš lovos. Nuėjome į svetainę.

- Louis bus po 5 minučių. – tarė Harry.

- Elisabeth, norėčiau kad išeitum. – tarė Paul

- Bet... – Harry jau norėjo prieštarauti, bet Paul jį pertraukė.

- Mums reikia pakalbėti vieniems. Juk ji nepražus?

- Ne ne, viskas gerai. Išeisiu pakvėpuoti gryno oro. – tariau. Harry nepatikliai pažiūrėjo į mane.

- Danielle liko automobilyje, gali eiti jai palaikyti kompaniją. – tarė Liam. Linktelėjau, užsimečiau švarkelį ir išėjau. Nieko nesupratau. Maniau, kad Paul atėjo pakalbėti dėl visų tų skandalų, bet pasirodo kad ne. Nusileidau laiptais žemyn ir pamačiau Danny stovint prie mašinos.

- Ei, sveika ! – tariau ir pribėgusi apkabinau ją.

- Jie ir tave išvijo? – paklausė ji.

- Aha. Gal žinai, kas nutiko? – paklausiau, Tiek Danny tiek aš buvome susirūpinusios

- Ne, jie nieko nesako. Bet gal nieko rimto...

- Tikėkimės. – tariau. Prie mūsų sustojo mašina ir iš jos išlipo Lou.

- Jie viduje. – tarė Danielle.

- Gerai, lėkiu. – Louis nuėjo į vidų.

- Vis dar susipykę? – paklausė Danielle.

- Mes išsiskyrėme... – nudelbiau akis į trinkeles po kojomis.

- O dieve, Elisabeth... Užjaučiu... – jos akys suspindo. Manosios taip pat.

- Aš kaip nors išgyvensiu... – tariau smarkiai tuom abejodama. – Kaip tu su Liam? Viskas gerai? – Danny nusišypsojo savo nuostabia šypsena ir iškėlė ranką. Ant jos spindėjo neapsakomo grožio sužadėtuvių žiedas...