Štai mes jau ir Lietuvoje. Koncertas Kauno Žalgirio arenoje. Hm, keista, jog ji dar nenugriuvo. Berniukai turi 3 valandas repeticijoms ir pasiruošimui.
- Nori nueiti į akropolį, kol jie susiruoš? – paklausiau Danielle.
- Lekiam, vis vien neįdomu, ką jie čia išsidirbinės ... – tai tarus ji nusijuokė savo nuostabiu juoku. Pasiėmiau tašę ir griebiau Danny už rankos.
- Ei, nekreipk dėmesio į lietuvius. Na, jie nelabai mandagūs... Kartais priekabiauja ar numeta kokia repliką, bet ignoruok juos... – perspėjau Danny kai perėjome iš salos į akropolio pusę.
- Okey, nebegasdink ... Kur einame?
- Oj, net nežinau... Visą amžinybę čia nebuvau... Manau eime į laisvės alėją, pasėdėsim ant suoliuko ir išgersim kavos? Na žinai, čia Lietuvaj toli iki starbucks'o, bet jie stengiasi...
- Baik peikt savo šalį ! Tikrai nemanau, jog čia taip blogai... – sudrausmino mane Danny.
- Na galbūt... – tariau kai pasukome soboro link. Buvo trečia valanda dienos, taigi vaikinukų koncertas prasideda šeštą. – Tu nieko prieš, jei paskambinsiu mamai?
- Žinoma, kad ne ! – nusišypsojau ir surinkau mamos numerį. Vos po dviejų supypsėjimų ji pakėlė ragelį. – Labas mama...
- Sveika ! Pagaliau paskambinai ... – pavarčiau akis.
- Aš jau Lietuvoje, na mes nesenai atvažiavome...
- Ooo, kada būsi namie?
- Na, vaikinų koncertas prasideda šeštą, baigias devintą, tai apie vienuoliktą vakaro būsim....
- Oj kaip vėlai... Na gerai... Ką veiki?
- Ai va, su Danielle einame kavos nusipirkti...
- Kas ta Danielle? - *facepalm
- Liam draugė, mama....
- Kas tas Liam? - *facepalm2.
- Vienas iš grupės vaikinų. Mama žinok pagaliau turėsi juos įsiminti ! Dabar jie mano gyvenimo dalis...
- Gerai gerai, supratau... Kaip Erikas?
- Nežinau mam, nelabai bendrauju su juo...
- O va Dianai tai nepatiks ...
- Tai tikrai ne jos reikalas, su kuo aš gyvenu, o su kuo nebe. Tegu turi tą savo Gvidą ir būna laiminga.... – ryškiai susinervinau.
- Gerai, nesinervuok širdele, vis vien jos nepamatysi...
- Kodėl? – šiek tiek atlyžau.
- Ji su Gvidu atostogauja Palangoje....
- Aaa... Mam, žiūrėk... Man atsivežt visus susipažindint, ar palikt juos viešbutyje? – mama akimirkai nutilo.
- Kiek ten jūsų?
- Be manęs 6. – Paul, Josh ir kitų vyrukų neskaičiavau, nes jie jau buvo užsisakę viešbutį.
- Tilpsim, tegu važiuoja.
- Gerai mam, myliu, susimatysim vakare.
- Iki. – padėjau ragelį. Danny šypsojosi.
- Ale, juokinga ta jūsų lietuvių kalba... – tarė ji nusijuokusi.
- Ak, nepradėk ! – tariau ir įsikibau jai į parankę. Nuėjome į vero cafe ir pasiėmėme kavos. Atsisėdome ant minkštų krėslų ir šnekėjomės. Ištikrųjų net nepastebėjau kaip greitai prabėjo laikas. – O tu siaube, Danny už 20 minučių pasirodymas ! – tariau pašokusi iš vietos. Danielle išplėtė akis ir abi nuskubėjome atgal į areną. Čia jau buvo nusidriekusios milžiniškos eilės. Mes įėjome pro kitą įėjimą ir greit nuskubėjome į užkulisius.Berniukai buvo persirengimo kambariuose, tad jiems netrukdėme. Patogiai įsitaisėme prie pat scenos, kai į salę pradėjo plūsti daugybė merginų. Žinoma buvo ir moterų, vyrų, bei vaikinų, bet pagrinde įvairaus amžiaus merginos.
- Smagu ... – tarė Danny kai salė prisipildė ir užgeso šviesos. Pasigirdo Louis balsas, bet buvo visiškai tamsu.
- Na, pagaliau sulaukėte mūsų, taip? – salė šėlo.
- Mes labai norėjome jus aplankyti... – pasigirdo Harrio balsas.
- Bet Paul neleido ... – tarė Niall. Visi nusijuokė.
- Bet dabar mes čia ! – tarė Liam. Vis dar buvo tamsu.
- Ir mes sakome : VAS HAPENIN ???! - turbūt nereikia sakyti kieno buvo šie žodžiai. Užsidegė visos šviesos ir vaikinukai stovėjo visiems prieš akis. Koncertas buvo nuostabus. Na kaip visados žinoma. Kelios senos dainos įtrauktos į pasirodymą, tarp jų WMYB ir MTT. Nuostabu.Trijų valandų kaip nebūta, štai ir pasibaigė visas šou. Vaikinukai pusvalandį stovėjo prie išėjimo ir pasirašinėjo, bei fotkinosi su fanėmis. Pagaliau visi buvome autobuse.
- Na štai, paskutinis turo koncertas baigėsi ! – tarė Paul ir vaikinukai ėmė ploti. – Dabar judame link viešbučio....
- Ai jo... Am pamiršau pasakyti, kad mano mama priima vaikinukus su Danny pas save... Jei jūs žinoma nieko prieš.... – visų akys susmigo į mane.
- Jėga... – išgirdau Niall balsą.
- Na Elisabeth, tai sakyk kur važiuoti ... – tarė Paul. Pakankamai aiškiai viską nurodžiau ir mes pajudėjome. 20 minučių kelio ir mes jau stovime prie mano namų. – Aš jums paskambinsiu . – tarė Paul, kai visi išsikrovėme lagaminus. Autobusas nuvažiavo. Priėjome prie mano namų durų. Giliai įkvėpiau ir paskambinau. Louis paėmė man už rankos.
- Elžbieta! – vos susigaudžiau papuolusi į savo mamytės glėbį. Apsivijau ją rankomis.
- Sveika mama.... – tariau kai ji mane paleido.
- Na vesk ir pristatyk man savo kavalierius ! – tarė ji ir leido mums visiems sueiti į vidų.
ESTÁS LEYENDO
Louis ir Elisabeth istorija
Novela JuvenilLouis ir Elisabeth istorija tai 2012 metais pradėta rašyti, o 2014 metais nutraukta ir niekad nepabaigta. Buvo labai populiari FB, bet ją ištrynė. Po 5 metų nusprendžiau ją vėl perskaityti ir pamaniau, kad verta ją šiek tiek paredaguoti, ištaisyti k...