Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 85

Apibėgome visą oro uostą skersai, išilgai, tačiau jis buvo visiškai tuščias. Negalėjau patikėti, kad Lis tikrai išskrido.

- Skambink Paul, sakyk, kad mes skrendam į Londoną. – tariau pasisukęs į Lou.

- Su paprastu lėktuvu?? – Louis rodos buvo ne itin patenkintas.

- Na, nebent Paul leis pasiskolint privatų lėktuvą... – tariau kai Lou surinko Paul numerį.

* ĮVYKIAI ELISABETH AKIMIS.

Kažkodėl mintyse buvo Harry. Įdomu, ar berniukai jau sužinojo, kad išskridau? Ar jie manęs ieško? Nekenčia? Kodėl visą tai išvis prasidėjo? Kodėl, tą rytą būtinai turėjau atsitrenkt į Louis? Mano apmąstymai truko visą skrydį. Jis žiauriai prailgo. Buvo keista čia sėdėti, be vaikinų krečiamų nesąmonių. Bet kai išlipau iš lėktuvo, pasimečiau. Gerai, o kas dabar? Išsitraukiau mobilųjį. Adresatai. Ar bus labai savanaudiška, jeigu paprašysiu pagalbos iš žmogaus, kuris apie mane turbūt net negalvoja?

* ĮVYKIAI LOUIS AKIMIS.

Nežinau, ant kiek susinervinęs kalbėjau, bet Paul leido pasiskolinti privatų lėktuvą. Jau po pusvalandžio kybojom ore. Negaliu patikėti, jog visą tai pridirbau aš. Nuo kada pasidariau toks problematiškas? Nieko išvis nebūtų buvę, jei nebūtų atvažiavusi Eleanor...

- Aš visiškas kvailys... – tariau.

- Taip, tu teisus. – Harry man pritarė be jokių emocijų.

- Žinai, nuo Paul bus blogai...

- Nu jo, tas vyrukas dar neblogai tempia. Jau laukiu, kokį moralą atskaitys dėl manęs, tavęs ir Lis... – Harry šyptelėjo.

- O jeigu bus per vėlu? Jeigu mes jos neberasime, o jei ir rasim, nepavyks jos įkalbėti grįžti? – paklausiau  beviltišku balsu.

- Tada tu lavonas. Ne vien nuo manęs lavonas, bet ir nuo Niall. – aš  tylėjau. Žinojau, kad prisidirbau visam gyvenimui. Dabar visi manęs nekenčia. Draugai, Elisabeth, Directioneriai.  – Ko tu išviso su ta Eleanor prasidėjai??

- Vadyb...

- Baik tu su ta vadyba. Manęs neapgausi. Juk žinau, kad čia ne dėl to. Jei tai būtų vadyba, Paul viską žinotų... – Harry mane pertraukė.

- Aš tiesiog buvau jos pasiilgęs. Bet supratau, kad mums nieko neišeis. Ta prasme, ji linki mums su Lis tik blogo. Bet aš per alkoholį blaiviai nemąsčiau. Galvojau atkeršyt jai už Justin'ą ir visus tuos kartus su tavimi.

- Žinai, aš nesuprantu... Kam tau El kai turi Elis? Juokinga. Esi laimingiausias čiuvas Žemėje ir atsisakai savo laimės. Ji tokia nuostabi...

- Aš tiesiog durnas. Nenoriu daugiau Eleanor gyvenime matyti... Ir jei Lis man neatleis... – akimirkai sudvejojau. – Tuomet noriu, kad ji bent jau su tavim būtų laiminga.

* ĮVYKIAI NIALL AKIMIS.

- Kaip suprast ji jau Londone??? – rėkiau Paul į veidą nesavu balsu.

- Niall, nusiramink. Harry ir Louis išskrido jos ieškoti. – Paul beviltiškai bandė mane raminti, bet jam nė velnio nesisekė.

- Jos išskrido ieškoti tie, dėl kurių ji ir pabėgo?? Nejuokauk. – suprunkščiau.

- Niall, mielasis, nurimk. Nieko jai neatsitiks. – tarė Nina. O aš tiesiog drebėjau.

- Ji mano geriausia draugė ! Kaip aš galiu nusiraminti, kai ji dabar viena Londone neturi kur eiti?? – tuo metu suskambo mano mobilusis. Tai buvo Justino numeris. Šaunu, dar vienas kuriam tai parūpo. – Klausau?

- Klausyk, Niall, niekam neprisiskambinau, išskyrus tau...

- Ko nori?

- Man skambino Elisabeth. Garbės žodis, nežinau ką daryti.