Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 3. Part 17.

Atsimerkusi vis dar buvau Harry glėbyje. Velniškai maudė galvą, bet nenorėjau judėti, kad jo nepažadinčiau. Ar vakar tikrai tai įvyko? Dabar tai atrodė tarsi miglotas sapnas, taigi neskyriau realybės nuo savo fantazijų. Dar kurį laiką gulėjau nejudėdama. Stebėjau kaip nuo kvėpavimo kilnojasi Harry pilvo presas. Galvą buvau padėjusi jam ant krūtinės, vieną ranką laikiau ant jo pilvo. Jis buvo mane apkabinęs, taigi negalėjau matyti jo veido. Galiausiai pajutau, kaip Hazza perbraukė delnu per mano plaukus, nusišypsojau.

- Labas rytas. – tariau pakėlusi galvą nuo jo krūtinės ir veidu pasisukusi į jį.

- Sveika gražuole... – jis šypsojosi. Nuo manęs rankos neatleido, bet aš neprieštaravau.

- Kaip miegojai? – paklausiau susiraukusi nuo galvos skausmo.

- Na, tai buvo viena iš geriausių naktų mano gyvenime, nepaisant to, jog galiausiai pasirinkai Lou... – laisva ranka jis glostė mano plaukus. Vis dėlto tai nebuvo sapnas. Aš tikrai pasirinkau Louis. Neturėjau ką atsakyt, tad tiesiog nusišypsojau. Harry pabučiavo man į kaktą. Nepaisant erzinančio galvos skausmo jaučiausi neapsakomai gerai. Apėmė nuojauta, jog pagaliau viskas išsispręs.

- Nori kavos? – paklausiau po kurio laiko atsisėdus ant lovos. Buvau nuoga, Harry spoksojo, bet kažkodėl nejaučiau nepatogumo.

- Aha.

- Užkaisk virduliuką, einu nusiprausiu. – tariau ir nuslinkau į vonią. Spintelei susiradau vaistų nuo galvos skausmo. Išgėrusi juos nusiprausiau veidą šaltu vandeniu ir apsirengiau. Kai grįžau į kambarį, Hazza jau buvo apsirengęs, tačiau vis dar gulėjo ant lovos. Švietė saulė. – Nepailsėjai?

- Pailsėjau, bet man patinka saulė. – tarė jis šyptelėjęs.

- Kaip matau virduliuko neužkaitei... Gal eime į starbucks'ą?

- Gera mintis... – Harry pakilo iš lovos ir pasitrynė akis. Apsirengėm striukes ir išėjome į žvarbų bet saulėtą gruodžio orą. Hazza nebijodamas jokių kvailų paparacų paėmė mano ranką. Šiek tiek nesupratau, kodėl jis taip elgiasi. Na, gal jis tiesiog nori būti draugiškas. Pėškomis nuėjom į kavinę lydimi pavydžių gerbėjų žvilgsniu.

- Visos directionerės manęs nekenčia... – liūdnai šyptelėjau. Harry sustojo ir pažvelgė į mane. Pakėliau akis.

- Tavęs nekęsti neįmanoma...

- Čia tik tau taip atrodo, Haz...

- Net jei jos tavęs ir nekenčia, ar tau tai turėtų rūpėt? Nemanau, nes aš, Louis, Niall, Liam, Zayn tave mylim. Supratai? – Harry rodomuoju pirštu pakėlė mano smakrą, kad pažvelgčiau į jį. Tai mane privertė nusišypsoti.

- Ačiū. – tariau, ir jis stipriai mane apkabino. Pasiėmėm kavos ir prisėdom. Suskambėjo Harry telefonas. Jis atsiprašomai pažvelgė į mane ir atsiliepė.

- Klausau? – kalbėdamas Harry žiūrėjo tiesiai man į akis. – Aš greit grįšiu. – nežinojau kas skambina, bet nujaučiau, jog tai Niall arba Louis. – Ne, viskas gerai. Nuo šiol viskas bus tikrai gerai. Pamatysi, kai grįšiu. Niekur neeik. Iki. – Harry padėjo ragelį. O jo žodžiai tikrai teikė vilties.

- Kas skambino? – paklausiau gurkštelėjusi karamelinės kavos.

- Louis. – tarė Harry, vis dar kiaurai mane verdamas savo žaliom akim.

- Ar jis žino kur praleidai naktį?

- Aš jam nesakiau.

- Ar pasakysi? – su baime akyse paklausiau. Hazza šyptelėjo.

- Ne, jei tai nebus būtina. Nesijaudink. – nuramino jis ir padėjo savo delną ant mano rankos. Nuo kada Hazza taip pasikeitė... Šyptelėjau.

- Ačiū... Tai kur dabar vyksim?

- Paimsim tavo daiktus ir važiuosim į mūsų namus. – namai.... mūsų namai. Tai skambėjo taip nerealiai ir šiltai.

- O... o jei Louis... – nudelbiau akis į mūsų rankas. – nebenorės.. – šiaip ne taip pabaigiau sakinį.

- Maniau, jau vakar tai aptarėm...

- Bet...

- Lisut, paklausyk... Louis būtų paskutinis kvailys jei tave paleistų. Bet aš ne apie tai. Jis kiekvieną minutę galvoja apie tave, dieną naktį. Niekad neužsičiaupia apie tave kalbėti. Kaip ir Nialler'is... Jie pastoviai prisimena kaip jums buvo gera kartu. Bet, mane užkniso to klausytis. Užkniso matyti jų skausmą ir nieko nedarymą, jog jis liautųsi. Taigi, aš nusprendžiau, kad jau geriau tu būsi su Louis, negu tavęs iš viso nebus... Nes tai tikrai nepakeliama. Liam'ui ir Zayn'ui gerai, nes jie turi paneles. Jiems tai ištverti nėra taip sunku.

- O Niall... Jis gi turi Niną...

- Jis stengiasi. Labai dėl jos stengiasi. Bet juk tu žinai, kokia brangi jam esi Lis. Jam sunku susitaikyti, jog jis nemato savo geriausios draugės. O dėl to pavydi Nina. Ir jų santykiai ritasi žemyn.

- Viską, prie ko tik prisiliečiu, sugriaunu.

- Niekad nekaltink savęs, gerai? Mes visi durni ir nieko nepakeisim. Tiesiog žinok, jog tave mylim, gerai? – pirmą kart mačiau tokį Harry. Jaučiau, kad galiu juo pasitikėti, ir tai ramino.

- Žinosiu Haz... – tariau. Jis atsipalaidavo ir šyptelėjo.

- Na, einam rinkt tavo daiktų ir važiuojam stebint Lou su Niall??

- Važiuojam ! – tariau ir įsikibau jam į parankę. Dabar jau į nieką nekreipiau dėmesio. Nei į fanus, nei į paparacus ar kitus žmones kurie linki man blogo. Bute surinkom mano daiktus. Išsiregistravau, kol Hazza sunešė lagaminus į mašiną. Pamažu mane tvindė ramybės jausmas. Bet kai įsėdau į mašiną mano širdis ėmė baladotis. Louis'o nemačiau ištisą mėnesį. Tik dabar pradėjau suvokti, kaip stipriai jo pasiilgau, nes per visą tą laiką skandinau prisiminimus apie jį, juk jie buvo per daug skaudūs. O dabar prieš mano akis jie visi tiesiog pasipylė. Kiekviena kūno ląstele jaučiau, kaip ilgiuosi jo. Jo balso. Jo akių. Jo lūpų. Jo plaukų. Jo kūno. Kaip ilgiuosi savo Louis. Savo Boo.

- Lis, kaip jauties? – krūptelėjau išgirdusi Harry balsą šalia. – Atrodai išbalusi.

- V-viskas gerai.

- Tikrai? Elisabeth, tu tikrai to nori? Gal aš čia kaip kvailys tave verčiu grįžti per prievartą. – pasisukau į Hazza, jis žiūrėjo tarsi į niekur, jo veido išraiška buvo neįskaitoma. Drebančius delnus pridėjau jam prie skruostų ir priverčiau pasisukti į mane.

- Harry, aš to noriu. Labiau už viską. Aš jūsų pasiilgau. Per daug pasiilgau, jog gyvenčiau atskirai. – jis pradėjo lenktis prie manęs ir aš sustingau. Tiesiog nebežinojau ką daryti. Sustabdyti jį ar ne. Galų gale, jei jis mane paleidžia, kodėl taip daro? Galbūt tai bus mūsų paskutinis bučinys... Taigi nesipriešinau ir leidau jo lūpoms priglusti prie manųjų. Nežinau kokia aistra pagavo Harry, bet jis staigiai atsisegė saugos diržą ir visu kūnu pasisuko į mane. Viena jo ranka slinko mano kaklu, kita švelniai laikė mano veidą. Jaučiau jo šiltą alsavimą. Ji sunkiai atsiduso ir atsitraukė. Alsavau. Alsavome abu.

- Atleisk, nesusilaikiau... – tarė Hazza, jo krūtinė sunkiai kilnojosi. – Tiesiog pamaniau, kad dabar nuolat stebėsiu kaip tu tai darai su Louis, taigi pasinaudojau paskutine proga...

- G-gerai. -  tariau stengdamasi nusiraminti. Harry vėl užsisegė saugos diržą ir užkūrė variklį. Po pusvalandžio privažiavome NAMUS. Pagaliau. Jaučiausi saugi. Harry atidarė man dureles.

- Madam. – tarė jis paduodamas man ranką. Nusijuokiau. – Pasiruošusi? – paklausė Harry, kai sustojome prie buto durų.

- Labiau nei kada nors ankščiau. – tariau ir giliai įkvėpiau.