Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 26.

Pažvelgiau į telefoną. Iki koncerto pabaigos buvo likę apie 20 minučių. Grįžau į autobusą, ant staliuko gražinau Zayn'o cigaretes. Pakelis buvo gerokai ištuštėjęs. Ups ... Nuėjau į autobuso virtuvėlę ir pasidariau kavos. Mmm... Kapučino aparatas autobuse... Neblogai, mes net bute tokio neturime... Atsidariau vieną iš daugybės stalčių baro kampe. Jis pilnas guminukų, čiulpinukų, zefyriukų pakelių. Griebiau vieną iš daugybės savo mėgstamiausių Sour Patch Kids guminukų pakelių ir išsidrėbiau ant sofos. Gerdama kapučiną ir valgydama guminukus laukiau berniukų. Jie grįžo vos tik aš pabaigiau gerti. Visi pavargę, man net pasidarė jų gaila.

- Ką valgai? – paklausė Niall pamatęs mane ant sofos.

- Guminukus ! – tariau ir mečiau vieną į Niall. Jis pabandė jį pagauti su burna, tačiau jam nepavyko ir guminukas nukrito ant grindų. Niall'ui tai buvo nesvarbu, jis jį pakėlė ir įsimetė į burną. Akies kampučiu pamačiau kaip Zayn nuo staliuko apžiūrinėja cigarečių pakelį. Suraukęs antakius jis pradėjo skaičiuoti cigaretes. – Zayn, tai mano darbas... Atleisk pasivaišinau ... – tariau kiek susigėdusi.

- Ai, nieko tokio ... – tarė jis ir nusišypsojo. Į Harry net nepažvelgiau. Jis į mane irgi. Louis su Liam išsidrėbė šalia manęs.

- Daugiau nerūkei? – paklausė Lou.

- Ne... Kur Paul?

- Jis baigs tvarkyti reikalus ir judėsim toliau. Nakvosim autobuse, važiuosime visą naktį. – Paaiškino Liam. Laukia ilga kelionė.

- Kada koncertas Lietuvoje?

- Už 16 dienų . – pasakė Niall imdamas kitą guminuką iš mano pakelio.

- Tai bus paskutinis turo koncertas. O prieš tai .. Na už 14 dienų, koncertas Italijoje, plius viena laisva diena ! – tarė Louis. Išsišiepiau. Bus tobula.

* PO 14 DIENŲ*. Tai mano su Harriu nekalbėjimo rekordas. Dėl viso šito jaučiuosi labai negerai. Tačiau niekam nerūpi. Ir gerai. Aš nebemažas vaikas, susitvarkysiu. Vis dėlto šios dainos laukiau ištisas dvi savaites. Vakar buvo vaikinų koncertas Romoje. Šiandien visi turime laisvą dieną Romoje. Ryt vykstame į Lietuvą ! Kai skambinau mamai, ji negalėjo nustoti verkti sužinojusi šią žinią. Džiaugiuosi dėl savo šeimos. Pagaliau juos pamatysiu... Šiandien atvyksta Danielle. Liam netveria iš džiaugsmo. Prieš valandą jis išvyko jos pasitikti į orouostą. Harry, Zayn, Niall ir Josh turbūt bus kartu. Na, o mes su Louis nusprendėme aplankyti legendinį koliziejų, tuomet nueiti pavakarieniauti kokiame prabangiame restorane. Italija, kažkas nuostabaus. Su Louis sėdome į didelį raudoną autobusą ( taip, jų yra ne vien tik Londone) ir nuvažiavome į koliziejų. Eilėje prastovėjome apie valandą. Na taip, vasara ne pats geriausias metas čia lankytis, bet kai turi tokią progą, tai yra nuostabu. Koliziejaus didybė nenusakoma. Ačiū dievui Louis'o nepuolė fanės, taigi turėjome šiek tiek laisvės. Apėjome viską susikibę už rankų. Kažkada galėjau tik pasvajoti apie tai, kad vyksiu į One Direction koncertą, o dabar vaikštau po koliziejų su Louis. Nuostabu.

- Ko taip užsisėdai ant Harrio? – paklausė Louis, kai pradėjome ieškoti restorano. Šiek tiek pasimečiau.

- Aš ant jo neužsisėdus... Tiesiog jis su manim nebekalba...

- Bet ir tu nesistengi... – nejaugi Lou perėjo į Harrio pusę??

- Na, jo nuomone aš tik eilinė fanė... – tariau nudelbusi akis.

- Tai jis tau nepasakė??? – nustebo Louis.

- Nepasakė ko? – manau aš nustebau labiau.

- Viskas buvo iš anksto suplanuota...

- Kąą??? – negalėjau patikėti.

- Mes jau iš anksto žinome kokius klausimus mums užduos, o Paul mums pasufleruoja ką mes turime atsakyti. Na jis liepė Harriui pasakyti, kad nurimtų tie gandai apie tave ir Harry. Žinoma Hazza žiauriai priešinosi, bet jei jau Paul liepė jis nebeturėjo kur dėtis... – netekau amo. Tai pykau ant Harrio dėl nieko??

- Ou... – tik tiek sugebėjau atsakyti. Tuomet nesuprantu kodėl jis su manim nekalba...

- Eime į šį? – paklausė Louis parodydamas į restoraną įmantriu pavadinimu, kurio aš net norėdama nesugebėčiau perskaityti.

- Tinka... – tariau nuvydama mintis apie Hazza į šoną. Užsisakėme picas ir vyno. Ne itin prabangu, bet mums kaip tik.

- Papasakok ką nors apie savo šeimą.... Nenoriu prisidaryti gėdos... – tarė Lou valgydamas picą. Nusijuokiau.

- Tu nuostabus, tad gali būti ramus, nebus jokios gėdos. Na, mano mama niekur nedirba. Ji paprasta namų šeimininkė. Dažnai būna įkyri, ypač maisto atžvilgiu. Jai atrodo, kad visi visada alkani... – abu nusijuokėme. Rodos Louis'o tai neišgasdino.

- Tėtis?

- Jis advokatas. Jo amžinai nebūna namie. Jis daug važinėja, retai jį matydavau... – nudelbiau akis.

- Apgailestauju mažut... – tarė Lou ir paglostė mano ranką.

- Taip pat turiu sesę. Jos vardas Diana, ji studijuoja mediciną. Jai nesenai suėjo 25. Kažkada buvo pametusi galvą dėl Josh'o ...

- Rimtai? – Louis išplėtė akis ir dėjo žvengt.

- Aha.... Bet tada sutiko Gvidą ir su juo draugauja jau apie 7 metus... Jai labai patiko Erikas, net nežinau kaip ji reagavo kai su juo išsiskyriau...

- Ou ...

- Neabejoju, kad jiems patiksi... O jei ir ne, tai yra mano pasirinkimas, o ne jų ...

- Už ką tu tokia nuostabi? – tarė Lou ir iš kišenės išsitraukė kažkokį maišelį.

- Kas tai? – paklausiau žvelgdama į jo ranką.

- Tai mūsų sutvirtinimas.

- Kąą? – nieko nesupratau. Jis atsistojo, apėjo stalą ir priėjo prie manęs. Visa nutirpau kai jis pasilenkė prie manęs. O tu dieveeee...