Paskui mane įėjęs Lou uždarė mano kambario duris. Nuėjau ir atsisėdau ant lovos. Lou jau norėjo griebti mane į savo glėbį, bet aš jį sustabdžiau.
- Palauk Lou... – jis suraukė antakius. – Noriu, kad kai ką žinotum, nes kitaip negalėsiu ramiai gyvent...
- Aš klausau...
- Tą dieną kai išėjai iš mano palatos, prieš savaitę, pameni? - sukaupiau visą drąsą, kad papasakočiau jam apie įvykius su Harriu.
- Taip.... – Louis įdėmiai į mane žiūrėjo.
- Po tavęs atėjo Harry... Louis, manau jog tai neteisinga tavo atžvilgiu...
- Apie ką tu? – kol kas Lou nieko nesuprato.
- Tą dieną aš bučiavausi su Harriu... Aš visiškai nesipriešinau... Aš net nenorėjau priešintis.. Buvau tikra kalė. – Louis jau žiojosi kažką sakyti, tačiau aš tęsiau savo. – Louis tu nenusipelnei tokio mano elgesio... Aš neverta tavęs... Manau, turėjai teisę žinoti, kaip pasielgiau už tavo akių... Negaliu to laikyti savyje, nes per daug tave myliu... – nudelbiau akis į savo rankas. Louis giliai įkvėpė.
- Man nesvarbu... – pažvelgiau į jį nieko nesupratusi. – Tikrai, Elisabeth, man nesvarbu. Aš žinau, jog tu mane myli ir man to pakanka. Tai pats geriausias dalykas, koks tik kada nors galėjo man nutikti...
- Bet aš...
- Taip, tu bučiavaisi su Harriu... Ir kiek žinau ne vieną kartą... Na tai kas? Juk reikia viską išbandyti... O gal tu suprasi, jog tau skirtasis esu ne aš, o Harry? Gal suprasi, jog padarei klaidą sutikus su manim draugauti? – pakilau nuo lovos. Man atsibodo klausyti kokias nesąmones jis šneka. Prisitraukiau jį prie savęs ir švelniai pabučiavau.
- Aš to niekada nesuprasiu, žinai kodėl? Nes tu esi skirtas man. Tu ir niekas kitas. – pabučiavau jį dar kartą. – Ir tu man per geras. – abu nusijuokėme. Jis tikrai buvo mane per geras.
Pagaliau mums niekas nebetrukdė. Na Lou dėl viso pikto užrakino duris. Tuomet žengė du didelius žingsnius iki manęs. Viena ranka laikydamas mane už sprando, kita prisitraukė mano liemenį prie savojo. Užkėliau savo rankas jam ant pečių, vieną koją užkėliau ant jo klubo. Per sijoną buvo nelabai patogu tai padaryti, bet man nerūpėjo. Jis pradėjo bučiuoti mano kaklą, aš atlenkiau galvą atgal padarydama geresnę padėtį jo šiltoms lūpoms. Iš lėto judėjome prie lovos. Jis mane švelniai paguldė vis dar bučiuodamas kaklą. Šiurpuliukai ėjo mano kūnų, nuo pat kaklo iki kojų pirštų galiukų. Kaklo bučiniai – mano silpnoji vieta. Iš lėto atseginėjau jo marškinių sagas, jis nuėmė mano maikutę. Mūsų pilvukai spaudėsi vienas prie kito. Tuomet jo lūpos judėjo mano krūtinės link. Panėriau pirštus į jo plaukus.
- Pasiilgau to... – sušnabždėjau. Jis atsegė mano sijono užtrauktuką ir atsikratė jo. Tuomet apsikeitėme pozicijomis. Aš buvau ant viršaus. Kadangi buvau tik su apatiniu trikotažu, o jis tik be marškinių, tačiau vis dar su kelnėm, man tai nepatiko. Glausdama lūpas prie jo pilvo preso, atsegiau jo džinsus. Nusmaukiau juos žemyn ir numečiau į kitą kambario galą. Grįžau prie Lou lūpų. Jo rankos keliavo mano kūnu nuo užpakaliuko, link klubų, per nugarą link liemenėlės užsegimo ir atgal. Neapsakomas jausmas. Tai meilė. Jaučiau tai kiekviena savo kūno dalele. Lou viena ranka atsegė mano liemenėlę, kita laikė mano koją. Dabar jau beveik nuogi mūsų kūnai stipriai glaudėsi vienas prie kito. Buvau ant viršaus, abiem delnais suėmusi Lou veidą, bučiavau jo lūpas.
- Aš tave myliu ... – sudėjavo jis į mano lūpas. Nusišypsojau. Lou leido mano kelnaitėms nuslysti mano kojomis. Jos čia nebereikalingos. Tą patį padariau ir su jo calvin klein apatiniais. Jis staigiai apsuko mane ir atsidūrė viršuje. Tuomet pabučiavo mano kaktą. Buvo tik neapsakomas malonumas. Lou nepatraukė lūpų nuo mano kaktos. Mūsų kvėpavimas tankėjo. Abu dėjavome iš malonumo. Turbūt visas butas skambėjo, bet mums tai visiškai nerūpėjo. Mes mėgavomės vienas kitu ir tai buvo geriausia, kas galėjo nutikti, per visą mano gyvenimą. Tobula naktis Louis rankose.
VOCÊ ESTÁ LENDO
Louis ir Elisabeth istorija
Ficção AdolescenteLouis ir Elisabeth istorija tai 2012 metais pradėta rašyti, o 2014 metais nutraukta ir niekad nepabaigta. Buvo labai populiari FB, bet ją ištrynė. Po 5 metų nusprendžiau ją vėl perskaityti ir pamaniau, kad verta ją šiek tiek paredaguoti, ištaisyti k...