Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 60.

Po pusvalandžio visi pradėjo skirstytis.

- Ryt laukia geras vakarėlis, manau mums reikia išsimiegoti . – tarė Niall ir įdėjo gitarą į dėklą.

- Labanakt visiems ! – tarė Liam ir su Danny nuėjo į namą. Pakilome ir mes su Lou.

- Iki ryt ! – tariau ir Louis mane paėmė už rankos. Nupėdinome į savo kambarį. Užrakinau duris, Louis griuvo į lovą.

- Nu ir dienelė... Jaučiuosi kaip po gero koncerto.

- Nejaugi? – įsibėgėjusi šokau pas jį ant lovos ir pradėjau baksnoti.

- Nustok ! – sušuko jis, bet aš to daryti nesiruošiau. Tik dar labiau įsiaudrinau. – Žinok, bus blogai !

- Tavęs vienintelio aš visiškai nebijau !

- Nu viskas. – išsišiepęs tarė Lou. Sugriebė man už riešų ir greit apsuko mus taip, kad jis gulėjo ant manęs ir spaudė mano kūną savo svoriu. – Ką dabar pasakysi?

- Atsiprašau. – tariau negalėdama nustoti juoktis.

- Nesijuok. – jis nustatė rimtą veido išraišką, o tai dar labiau mane prajuokino. Tiesiogine to žodžio prasmė prasidėjo juoko priepuolis. Jo veidas priartėjo prie mano. Mus skyrė vos  3 centimetrai. Šiek tiek surimtėjau, bet vis dar buvau išsišiepusi. – Dieve, kaip man patinka žiūrėt į tave, kai šypsaisi... – tarė jis įsispoksojęs į mane. Susigėdau ir nustojau šypsotis.

- Negėdink manęs... – tariau nudelbus akis.

- Tiesiog sakau tiesą... Ar tai blogai?

- Nežinau. – vis dar nepakėliau akių. Jis paleido mano riešus ir delnais suėmė mano veidą.

- Elisabeth... – vis dar nežiūrėjau į jį. – Lis?

- Ką? – paklausiau.

- Aš tave myliu. – tuo momentu pažvelgiau į jį. Jo akys spindėjo. Tas žvilgsnis buvo toks gilus, kad kūnu nebėgo šiurpuliukai. Atsikvėpiau.

- Lou...

- Taip? – paklausė jis dar labiau pasilenkęs prie manęs. Neištvėriau, tarpas tarp veidų buvo per mažas. Šiek tiek pakėliau galvą ir mūsų lūpos susilietė. Jis šyptelėjo man į lūpas.

- Aš irgi tave myliu... – tariau atsitraukusi.

- Šito ir laukiau... -Jis liūdnai pažvelgė į mane. Suraukiau antakius.

- Ar kas ne taip? – paklausiau.

- Tiesiog... Na... – jis nusirideno nuo manęs ir prigulė šalia. Atsisėdau susikryžiavusi kojas ir įsispoksojau į jį.

- Aš klausau. – tariau.

- Mačiau kaip šiandien į tave žiūrėjo Harry.

- Am, o jis negali į mane žiūrėt?

- Gali. – jis nusijuokė pats sau.

- Tai kas negerai?

- Jis tave tiesiog ryja akimis.

- Nusikalbi.

- Esmė tame, kad tu į jį lygiai taip pat žiūri. - išpūčiau akis.

- Ką tu tuom nori pasakyti? – paklausiau.

- Ir pats nežinau... - buvau visiškai pasimetus, o Louis atrodė susirūpinęs.

- Gal geriau eime miegot, ryt bus ilga naktis. – tariau ir pakštelėjau jam į skruostą, jis nusišypsojo.

- Labanakt. – deja man sunkiai sekėsi užmigt. Nejaugi Lou pavydi? Viskas prasidės iš naujo? Aš Harrio tikrai neryju akimis, jis manęs tuo labiau... Mes gi išsiaiškinom, mes draugai. Nieko daugiau. 5 valandą ryto suvibravo mano mobilusis. Žinutė nuo Justino : '' Sveika x Aš atvyksiu maždaug apie vidurnaktį. Lauk staigmenos''. Nusišypsojau, tikiuosi Niall apsidžiaugs. '' Staigmenos man patinka ! Ačiū x ''. Miegoti nenorėjau, todėl nuėjau į vonią ir palindau po dušu. Kokia galėtų būti ta staigmena? Ir kodėl būtent man? Turbūt vakarėlis bus nuostabus. Nežinau, ką ten tiek laiko dariau, bet iš vonios išlindau tik 9h ryto. Susisukus į rankšluostį, šaltomis grindimis nupėdinau į miegamąjį. Louis jau buvo atsikėlęs.

- Kaip miegojai? – paklausė.

- Normaliai. Lysi po dušu?

- Aha, reikia. -  Jis priėjo ir prisitraukė mane vieną ranka už liemens ir įsisiurbė man į lūpas. Tai nustebino, nes šiaip sau jis to nedarydavo. Kai atsitraukė, pauostė mano plaukus. – Gardžiai kvepi...

- Gardžiai kvepia mano šampūnas. – tariau ir nusijuokiau. Nueidamas jis nužvelgė mane ir prikando apatinę lūpą. Nuraudau. Kai Louis nuėjo į vonią paklojau lovą ir pradėjau raustis po lagaminą ieškodama ką apsirengti.

- Po apačia dėkis maudymuką, nes maudysimės. – kruptelėjau išgirdusi Harrio balsą. Buvau įsitikinus, kad vakar užrakinau duris...