Miglės ISTORIJA 2. Part 82

57 1 0
                                    

*ĮVYKIAI LOUIS AKIMIS*

Lis paliko mane vieną stovėti paplūdimyje. Jai iš paskos nusekė Harry. Aš neėjau su jais. Velniop. Nebesuprantu kas darosi. Taip, vadyba man nieko neliepė daryt, tačiau kaip kitaip Elisabeth paaiškint, jog aš su Eleanor esame tik draugai, nepribūrus kokios istorijos, kad tik ji nepavydėtų... Ji pyksta, kai aš pavydžiu dėl Harry ar Bieber'io, tačiau pati pyksta dėl paprasčiausios Eleanor. Velniop. Tegu pabūna viena ir viską apmąsto. Taip pagalvojęs nuėjau link paplūdimio baro, čia sėdėjo Eleanor. Prisėdau šalia jos ir užsisakiau viskio. Ji pasisuko į mane ir šyptelėjo.

- Na kaip? Ar ji labai pyko? - paklausė El lyg viską žinodama. Gūžtelėjau pečiais.

- Koks skirtumas. Atsileis. Visad atsileidžia - tariau, nes buvau šiek tiek pavargęs nuo Lis dramų.

- Išgerkim? - paklausė El pakeldama savo taurę. Kaip tik tuo metu barmenas man padavė viskį.

- Išgeriam - tariau ir užsiverčiau stiklinę. Toliau alkoholis liejosi laisvai. Su Eleanor išsikalbėjom tiek, kiek jau seniai kalbėję nebuvom. Pradėjo temti. Jaučiausi gerokai apsinešęs, tad nusprendžiau grįžt į namą pagulėti. - Manau, reiktų grįžti - tariau išgerdamas paskutinį viskio gurkšnį.

- Tu eik, aš pabaigsiu taurę ir ateisiu - tarė El ir aš išėjau. Vos vilkau kojas. Jau iš toli girdėjosi muzika ir žmonių balsai. Kai ėjau pro baseiną pamačiau rūkančia Lis, kuri sėdėjo susiglaudusi su Harriu. Jis į ją spoksojo. Niekinančiai į juos pažiūrėjau. Na linksminasi be manęs pagalvojau ir nuslinkau į kambarį. Išsidrėbiau į lovą, pasaulis sukosi. Nežinau kiek praėjo laiko, kai išgirdau, kaip atsidaro kambario durys. Pajutau kaip kažkieno rankos pradeda masažuoti mano nugarą. Nustebau, kai pakėliau galvą ir pamačiau, kad ten Eleanor.

- Ką čia darai? - paklausiau pasimetęs ir pabandžiau atsikelti. El nusišypsojo.

- Elisabeth labai meiliai šoka su Harriu, pagalvojau, kad palaikysiu Tau kompaniją. - tai tarusi ji paglostė mano skruostą. Išgirdęs, jog Lis beveik glamžosi su Harriu degiau iš pykčio. Juk visad mačiau, kaip jie vienas kito troško. Elisabeth akys visad degdavo pamačius ar išgirdus Harry, o jis net nuo manęs neslėpdavo kaip jos nori. O dabar, kai manęs nėra šalia, jie naudojasi kiekviena akimirka, kad tik padūktų kartu... Nežinau, kad man užėjo, tačiau staigiai griebiau El už veido ir pabučiavau. Ji nusišypsojo ir apsikabino mane. Vos ne tą pačią sekundę atsikratėme rūbų. Nebežinojau ką darau, galva sukosi. Be proto pykau ant tų dviejų. Norėjau, kad Elisabeth jaustųsi taip, kaip jaučiuosi aš. Glosčiau Eleanor nuogą kūną, nors įsivaizdavau, kad ten Lis. Prisiminiau senus laikus, kai dar draugavau su El. Viskas buvo ant tiek kitaip, jog net neatrodė tikra. Eleanor garsiai sudejavo, kai perbraukiau jai per nugarą ir kaip tik tuo metu atsidarė kambario durys. Sustingau pamatęs išbalusį Elisabeth veidą. Ji keletą sekundžių stebėjo mus, visiškai nuogus lovoje, tuomet tarė:

- Atsiprašau, kad sutrukdžiau- visiškai ramiu, Lis nebūdingu balso tonu. Ir uždarė duris.

- Čia buvo labai nemalonu - tarė Eleanor ir nusijuokė. Aš buvau sustingęs. Tą pačią akimirką supratau, kad dabar tikrai viskas baigta. Kadangi man buvo lengvas šokas, leidau Eleanor daryti ką ji nori. Kai tik ji baigė, greit apsirengiau ir palikau ją gulėti vieną mano ir Lis lovoje. Pats nusileidau į apačią. Visur akimis ieškojau Lis arba Harrio, tačiau niekur jų nemačiau. Pasigavau šokantį Niall.

- Matei Lis ar Harry? - rėkdamas paklausiau, nes muzika užgožė mano balsą. Jis pakratė galvą ir pasilenkęs man prie ausies atsakė:

- Prieš kokį pusę valandos Elisabeth nubėgo į vidų, o Harry iš paskos. Po to laiko nemačiau jų grįžtant. - palinksėjau galvą. Nežinojau ką galvoti. Prisėdau atokiau nuo visų ir laukiau. Praėjo gal 15 minučių ir ji su Harriu susikabinę rankomis išlindo iš namo ir atsisėdo prie baseino. Abu atrodė kažkokie keistai laimingi. Aš degiau viduje. Kažkodėl nujaučiau, ką jie veikė namuose. Atsistojau ir pradėjau eiti link jų.

Louis ir Elisabeth istorijaDonde viven las historias. Descúbrelo ahora