Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 65.

Nusivedęs, na tiksliau nusitempęs mane į virtuvę Louis pasisuko į mane nepaleisdamas mano riešo. Nemeluosiu, man skaudėjo.

- Ką ji čia veikia? – jis kalbėjo kaip galėdamas tyliau.

- Pati tik šiandien sužinojau, kad ji čia bus...

- Tu neatsakei į mano klausimą. Lis, ar žinai ką nors apie tai? – Lou vis dar spaudė mano riešą.

- Ji atvyko kaip ir pas Eriką... – Louis suraukė antakius.

- Kaip suprast?? – sustingau. Pamiršau, jog Lou nieko nežino. Nudelbiau akis.

- Louis, tik nesupyk, gerai?

- Tiesiog pasakyk.

- Erikas ir Eleanor draugauja. – Louis atleido savo ranką nuo mano riešo.

- Viskas aišku... – Louis veido išraiška buvo nenuskaitoma. Pati pasimečiau. Nejaugi Louis dar ką nors jaučia Eleonor?

- Louis... – tariau užsimerkusi. Kažkoks gumulas užstrigo mano gerklėje.

- Taip?

- Tau ji vis dar patinka? – vis dar kalbėjau užsimerkusi. Stengiaus kaip tik galėjau nepravirkti, bet man nepavyko. Viena ašara nusirito skruostu. Net nespėjau susigaudyti kaip atsiradau Louis glėbyje. Jo rankos stipriai glaudė mane prie savęs.

- Kodėl tau iškilo toks kvailas klausimas??

- Tiesiog... Nežinau... Tavo reakcija buvo tokia... Pasirodė, kad tu jos pasiilgai...

- Dieve, Elis, aš taip atsiprašau... Aš toks kvailys...

- Aš tik noriu žinoti tiesą... – tariau. Lou mane paleido ir pažvelgė tiesiai į mano akis.

- Tiesa yra tokia. Aš tave beprotiškai dievinu ir manęs niekad nebedomins jokios panelės be tavęs. Ir aš jai nieko nebejaučiu... Supratai?

- Taip ... – tariau. Deja tuo momentu mano šortų kišenėje suvibravo prakeiktas mano telefonas. Louis įdėmiai pažvelgė į mane. Apgailestaujamai pažiūrėjau į jį. Justinas ir vėl paskambino ne laiku ir nevietoj.

- Justinas? – Louis bejausmiu balsu paklausė.

- Louis, patikėk manim, esu tau ištikima. Mes su JB tiesiog planuojame vaikinams siurprizą. Nieko nevyksta. Tiesiog toks jo bendravimo stilius...

- Tikrai? Tipo aš čia bereikalo buvau ant tavęs užsisėdęs? – telefonas vis dar vibravo.

- Taip ! Galiu atsiliepti? – paklausiau. Lou palinksėjo galvą. – Sveikas.

- Alio? Pagaliau pakėlei ! Aš už poros valandų jau būsiu. Kai atvažiuosiu dar pasuksiu, gerai?

- Taip. Iki pasimatymo. – tariau ir padėjau ragelį. Atsipūčiau.

- Geriau palik telefoną čia. – tarė Lou nustatęs rimtą veido išraišką. Nesusipratusi pažvelgiau į jį.

- Kodėl? – paklausiau. Jis nesiėmė savo marškinėlius. Galiu prisiekti, kad tą pačia akimirką kambaryje pasidarė šilčiau. Padėjęs marškinėlius ant kėdės jis nuvilko mano palaidinę. Likau tik su maudymuko viršumi ir šortukais. Louis savo kūnu prisiglaudė prie manojo ir pabučiavo mane.

- Nes dabar eisime maudytis. – tai pasakęs Louis pakėlė mane, užsimetė sau ant peties ir išbėgo į lauką, rėkdamas, kad visi atsitrauktų. Jis su manimi šoko tiesiai į baseino vidurį. Nespėjau susivokti kaip abu jau buvome po vandeniu. Greitai išnėriau, Louis taip pat. Pasigirdo visų svečių plojimai ir švilpimai. Louis išsišiepęs pažvelgė į mane ir prisitraukė mane arčiau.

- Tu už šitą sumokėsi. – tariau apsivijusi rankomis aplink jo kaklą, kojomis apsijuosusi jo liemenį.

- Noriu už tai sumokėti. – tarė jis bandydamas iš manęs išgauti bučkį. Liežuviu perbraukiau jam per apatinę lūpą, taip į paerzindama. Kažkas garsiai nusikosėjo. Na ne kažkas, o Harry. O taiiip, buvau visai pamiršus, kad į mus spokso visi svečiai. Susigėdusi atsitraukiau nuo Lou. Apsižvalgiau aplinkui, netoli stovėjo Harry ir viską stebėjo išsišiepęs.

- Dabar visi šokam į vandenį ! – sušuko jis ir įsibegėjęs šoko pas mus. Po tolesnių įvykių vos nepaskendau...