Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 69.

Phill fotografavo mane su visais, visur, nuolat, tačiau į tai nekreipiau dėmesio. Man buvo gerai, nors daugumos žmonių su kuriais fotkinausi nepažinojau. Išgėrusi dar keletą kokteilių, visiškai atsipalaidavau. Simas mane pakvietė padidžėjauti. Na, aš žinoma nesikuklinau, tiesiog užsidėjau ausines ir maliau tai kas man atrodė gerai. Rodos visiems patiko, tik Zayn tiesiogine to žodžio iš manęs žvengė. Šiek tiek susinervinau.

- Zayn ! – sušukau ir jis pradėjo tvardytis. – Kas tokio juokingo? Lyg pats geriau mokėtum... – jis priėjo prie manęs.

- Na, kaip matau, pamiršau, kad yra toks dalykas, kaip Dj Malik... – tarė Zayn ir sureguliavo muziką. Pavarčiau akis, ir uždėjau jam ausines. Akimis minioje ieškojau Louis'o, bet neradau. Mačiau, kaip prie baseino santykius aiškinasi Eleanor su Eriku. Harry tiesiog sėdėjo ir gėrė savo kokteilį. Niall šoko su Nina, o Liam iš rankų nepaleido Danielle. Vieni šoko, kiti gėrė, dar kiti maudėsi ar rūkė. Kai jau nusprendžiau eiti į Harrio pusę, kišenėje suvibravo mano mobilusis. Pasisukau ir nuskubėjau į namus, nes ten buvo mažiau triukšmo.

- Justinai??

- Aš jau vietoj. – girdėjau, jog Justinas sėdėjo mašinoje.

- Palauk, ateinu ! – tariau ir nuskubėjau ir kitą namo pusę. Čia buvo išėjimas į mašinų aikštelę. Apšviestoje erdvėje pamačiau užvestą automobilį. Mano širdis ėmė baladotis. Kelis kartus giliai įkvėpiau ir priėjau prie stulbinančios baltos Ferrari. Justinas atidarė dureles ir išlipo stverdamas mane į glėbį. Susvyravau.

- Sveikas ! – tariau apsivijusi jį rankomis.

- Laukei manęs? – jis paklausė giliai įkvėpdamas mano plaukų kvapo.

- Žinoma ! – tariau ir paleidau jį. Justinas mane nužvelgė.

- Žinai ką pagalvojau? – paklausė jis. Smalsiai žvilgtelėjau į jį. – Na matai, aš tai esu kaip dovana Niall'ui... O kaip Liam?

- Na... Neabejoju, jog jiems abiems patiks, kad tu čia atvykai... – tariau kiek susimasčiusi.

- Nesijaudink, aš apie tai pagalvojau. Žiūrėk, ką atvežiau Liam'ui. – tai taręs Justinas liepė kažkam išlipti iš mašinos. Įsispoksojau į tamsą. Pamačiau merginos siluetą.

- Labas vakaras. – tarė sodrus moteriškas balsas.

- Ojei... – tik tiek tesugebėjau pasakyti. Tai buvo Leona Lewis. Liam'o moters idealas. Na, žinoma po Danielle. – Laba...

- Malonu, kad galiu kažką pradžiuginti... – tarė ji ir mielai nusišypsojo.

- Neįtikėtina, jog radote tam laiko savo įtemptoje dienotvarkėje... – tariau, tuomet pasisukau į Justiną. – Va čia tai staigmena... Ačiū, tikrai nesitikėjau. – jis nusijuokė.

- Nejaugi manei, jog tai tavo staigmena?

- O ką, ne? – nesupratau.

- Na ne... Tau dar jos teks biškį palaukti. – Justinas suktai šyptelėjo.

- Hm... Na, tuomet gal jau einam. Aš išeisiu pirma, ir atkreipsiu visų dėmesį, tuomet pakviesiu jus, gerai? – pasiūliau.

- Gerai, eime. – tarė Leona. Ėjome pro namus, nes čia buvo tuščia, tad galėjau būti rami, jog staigmena bus nesugadinta. Palikau Leona ir Justiną stovėti koridoriuke, pati išėjau į vidinį kiemą. Rodos į mane nieks nekreipė dėmesio. Nupėdinau iki Simo ir paprašiau jo pritylinti muziką, tuomet pasiėmiau mikrofoną ir grįžau prie namo durų.

- Atleiskit, kad biškį pristabdžiau šokius... – tariau į mikrofoną. Visi pasisuko į mane. – Dabar atėjo metas mano dovanoms, jei jūs nieko prieš... – mano širdis vis dar baladojosi. Nemėgau, kai tiek daug žmonių spoksojo į mane. – Niall, Liam, ateikite arčiau.

- Čia bus kažkas įdomaus... – tarė Niall ir išėjo į priekį. Liam paleido Danielle ir taip pat atsistojo ten kur Niall.

- Atsiprašau, kad vėluoju, bet kitaip man niekaip nesigavo. – tariau, mano balsas drebėjo. – Liam, pradėsiu nuo tavęs. – paėmiau jį už rankos ir atsivedžiau arčiau savęs. – Esi nuostabus žmogus ir nerealus draugas. Tu pats nuoširdžiausias asmuo, kurį man teko kada nors sutikti... Labai džiaugiuosi dėl tavęs ir Danny.

- Ačiū ... – tarė Liam ir stipriai mane apkabino. Giliai įkvėpiau.

- Leona, ateik. – pakviečiau ją. Visi tiesiogine to žodžio prasme nustėro. Liam stovėjo be jokių emocijų.

- Sveikas Liam. Man čia kai kas pranešė, jog šiandien šventi savo gimtadienį, tai vat važiavau pro šalį ir užsukau tavęs pasveikinti.

- A-ačiū... – Liam nežinojo kur dėti akis ir tai buvo juokinga.

- Sveikinu ir linkiu sėkmės su panele, muzika ir draugais. – Leona jį apkabino ir visi pradėjo ploti.

- Ačiū ... – Liam pasakė be garso man, apkabinęs Leoną. Mirktelėjau jam ir pažvelgiau į Niall.

- Na mielasis, tavo eilė. – tariau ir pakviečiau Niall prieiti. Jis ryškiai nervinosi, matyt niekas nesitikėjo čia pamatyti Leonos. Na, tiesą sakant ir aš pati nesitikėjau.

- Aš šiek tiek jaudinuos... – Niall nervingai šyptelėjo.

- Niall... Tu net neįsivaizduoji kaip aš tave branginu ir myliu. Esi mano geriausias draugas ir aš tai žiauriai vertinu. – Niall akys blizgėjo. – Mūsų draugystė yra pati nerealiausia, nesupykit kiti berniukai... – visi nusijuokė. Pagaliau pamačiau Louis. Jis stovėjo pakankamai toli, atsirėmęs į sieną. – Ilgai mąsčiau, ką tau padovanoti, juk neturiu daug pinigų, kad nupirkčiau ką nors ypatingo. – Niall iškėlė ranką. Ant jos kabėjo visos mūsų draugystės apyrankės, įskaitant ir tą, kurią jam padovanojau per jo gimtadienį, nors tai tiesą sakant buvo tik siūlų gabalas. – Bet aš kai ką sugalvojau ir tikiuosi, jog tu nenusivilsi.

- Aišku, kad nenusivilsiu, juk tu pati esi man dovana. – tarė jis ir apkabinęs mane, sušnabždėjo į ausį taip, kad niekas aplinkui tikrai negirdėjo. – Kad tu žinotum, kaip aš tave myliu.... – suspaudžiau jį dar labiau. Kai pagaliau paleidome vienas kitą ir galėjau atsikvėpti, tariau.

- Justinai, jei dar ten nenumirei, gali ateiti. – visi nuščiuvo dar labiau, nei pirmą kart.

- Sveikinu žmogau !- tarė Justinas, tiesiogine to žodžio prasme išbėgęs iš namo.

- Čia rimtai? – Niall buvo netekęs žado.

- Tau panašu, jog mes juokautume? – paklausė JB ir sukirto su Niall rankomis.

- Ačiū ! – padėkojo Niall . Justinas jam padavė prabangiai atrodantį vokelį. Kitą, tokį pat vokelį padavė Liam'ui.

- Čia čekiai rolex'ams...

- Žmogau, nereikėjo... – pradėjo sakyt Liam.

- Gi jūsų gimtadieniai. Be to dėkokit Elisabeth, nes tik jos dėka dabar esu čia. – visi pradėjo ploti ir švilpti. Muzika pagarsėjo, svečiai mus apspito, visi norėjo pasisveikinti su Justinu ar Leona. Atsitraukiau, nes tikrai nenorėjau būti sutraiškyta. Nunešiau mikrofoną Simui, kai pamačiau Louis netoliese.

- Nagi, juk nepyksti? – paklausiau priėjusi prie jo.

- Kokia staigmeną nuo jo gavai? – paklausė Lou parodydamas galva į Justino pusę.

- Dar negavau...

- Aa, tai dar palaukt reikės??

- Lou, nepradėk... – pažiūrėjau prašomu žvilgsniu.

- Gerai gerai... Eime, pasisveikinsiu. – tarė Lou ir paėmęs mane už rankos įsimaišė į minią.