Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 61.

Pažvelgiau į jį. Jis stovėjo priešais mane, apsimiegojusiom akim ir suveltais plaukais.

- Ar durys nebuvo užrakintos? – paklausiau.

- Na ne. – tarė Harry ir nužiūrėjo mane. Buvau apsigaubusi tik rankšluosčiu, tad pasijutau nepatogiai.

- Gal galėtum išeiti? – paprašiau. – Norėčiau persirengti.

- Kur Louis? – paklausė Harry, lyg negirdėjęs mano klausimo.

- Prausiasi, tad bus geriau jei išeisi, kol jis negrįžo.

- Gerai.. – Harry liūdnai šyptelėjo. Man jo pagailo.

- Harry, ko atėjai? – paklausiau.

- Tiesiog norėjau tave pamatyti... – nusijuokiau.

- O jei rimtai?

- Tas tavo čiuvas...

- Erikas?

- Jo.

- Jis ne mano.

- Nesvarbu. Tai va, Erikas tavęs kažko ieškojo.

- Ar jam viskas gerai??

- Taip, jis tiesiog tavęs ieškojo.

- Na, ačiū, kad pranešei. – padėkojau. Harry dar kart nužvelgė mane ir išėjo. Atsipūčiau. Harry neprisikabino kaip visad mėgsta, o tai kažkas naujo. Galbūt jis tikrai apsiramino... Užsimečiau maudymuką, baltus marškinukus ir šortus. Nuėjau ieškoti Eriko. Jis sėdėjo lauke, prie baseino.

- Sveika ! – pasisveikino jis nužvelgęs mane. Tai pradeda nervuoti. – Kaip miegojai?

- Gerai... Harry sakė, jog ieškojai manęs?

- Na taip.. Tie visi tavo čiuvai manęs akivaizdžiai nekenčia...

- Aš pakalbėsiu su jais... Atleisk.

- Na, aš to nusipelniau, bet vis vien nėra malonu. O šiaip, rusyje radau riedlentę, varau pasivažinėti. Gal nulėksiu iki to mieselio... Nori kartu?

- Atleisk, nelabai galiu... Už 3 valandų turi grįžti, pradėsime ruoštis, rinksis svečiai.

- Grįšiu.. Iki ! – tai taręs jis nuvažiavo gatvės link. Eidama atgal į kambarį sutikau Niall, Zayn ir Liam.

- Dabar turėsime rimtą pokalbį. – tariau nustačiusi rimtą veidą. Jie visi taip pat surimtėjo.

- Ar kas nutiko? – paklausė Niall.

- Kodėl nesvetingai elgiatės su Eriku? – Zayn iškart nudelbė akis. – Zayn?

- Atleisk, tiesiog negaliu pamiršti, ką jis tau padarė... – Zayn vis dar nežiūrėjo į mane.

- Na jums teks tai pamiršti. Visa tai praeitis, ir dabar turite su juo elgtis gražiai, supratote? Jis mano draugas ir aš jį labai branginu. – tariau.

- Atleisk... – dar kart atsiprašė Zayn. Paglosčiau jo plaukus. Tiesa, nežinau ko ten buvo daugiau – plaukų lako ir jo plaukų. Grįžau į kambarį, Lou jau buvo paklojęs lovą ir persirengęs. Jis nesišypsojo.

- Ar kas ne taip? – tariau nustačiusi nerūpestingą balsą.

- Tau skambino... – tarė jis. Tik tuomet atsiminiau Justiną...