Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 94.

Nei Harry nei Lou nežiūrėjo į mane. Jie ryškiai gruzinosi.

- Kur Niall? – paklausiau prarasdama kantrybę juos kamantinėti.

- Prie jo geriau išvis nelysk. – perspėjo Harry. Nejaugi tai taip rimta?

- Jūs man nieko nepasakysit?

- Nu gi nieko neįvyko. – Louis tikrai nemokėjo meluoti.

- Gerai, tylėkit ir toliau. – tariau ir nuėjus į savo kambarį griuvau į lovą. Nieko nesuprantu... Ir jei man nieks nepaaiškins, aš išprotėsiu.

* PO 2 SAVAIČIŲ.

Nemeluosiu, šios dvi savaitės buvo košmariškos. Galima sakyti su nei vienu vaikinuku per šį laiką nekalbėjau. Sėdžiu užsidarius savo kambaryje ištisas dienas vartydama vogue žurnalus, gerdama kavą ir rūkydama cigaretes. Taigi labai nustebau, kai 2018 metų Lapkričio 1 dieną į mano velniškai dvokiantį ir netvarkingą kambarį įėjo Harry. Jis žinoma susiraukė nuo čia tvyrančios smarvės.

- Jetus, Lis...

- Žinau žinau... Gali net nesakyti ... – tariau prisimerkusi.

- Žodžiu. Rytoj mes turim koncertą.

- Žinoma, kaip visada sužinau pačiu laiku.

- Na, jei įlįstum į internetą, būtum sužinojus jau prieš dvi savaites...

- Neturiu kompo. – Harry pavartė akis.

- Norėsi vykti kartu? – mūsų pokalbis buvo visiškai negyvas.

- Tai aišku ! – kad ir kaip tingėjau, niekuomet nenorėjau praleisti nei vieno jų koncerto.

- Tai 8 valandą ryto mūsų jau lauks autobusas.

- Gerai, turėsiu omenyje. – tariau ir Harry išėjo. Išsiridenau iš lovos ir įlindus į spintą pradėjau raustis tarp kuklios savo suknelių kolekcijos. Ryt norėjau atrodyti gražiai. Išsirinkau siaurutę, nepriekaištingai prie mano kūno glundančia juodą suknelę ir užmečiau ją ant lovos atlošo. Iš po lovos išsitraukiau savo tobulas juodas platformas su kniedėm. Palindusi po dušu, perbraukiau nagus prabangiu juodu matiniu laku. Žodžiu viskam pasiruošiau iš anksto. Ryte liks tik susitvarkyti plaukus ir pasidažyti. Likusį laiką leidau tvarkydama savo kambario jovalą. Neįsivaizduoju, kiek laiko reiks laikyti atidarius langą. Berniukų namie nebuvo. Tiesa sakant pastarosiom dienom manau jie čia net nenakvojo. Mes visi grynai buvom degradavę ir tai buvo kraupu. Nusinešusi pakabinti savo odinį švarkelį į bendrą rūbų spintą pastebėjau iš Louis striukės kišenės kyšantį cigarečių pakelį. Ne ne ne... Juk jis to nedaro? Jis to negali daryti. Vienas dalykas kai save žaloju aš. Tačiau visai kitas dalykas, kai tai daro Louis. Aš vis dar jį mylėjau, tad grįžęs jis su manimi turės labai rimtą pokalbį. Deja, grįžtant aš jų nesulaukiau. Nusmigau dešimt minučių po vidurnakčio. Jie ir vėl čia nenakvojo... Erzinantis žadintuvo signalas suskambo 7:00 ryto. Šokau iš lovos. Turiu valandą susiruošti, su šia mintim galvoje nubėgau į vonią ir išsiploviau galvą. Dariau 10 darbų vienu metu. Ačiū dievui viską spėjau ir jau 7:50 buvau beveik susiruošus. Nemeluosiu. Manau, kad atrodžiau nepriekaištingai. Senai buvau berniukų koncerte, tad reikia bent kiek pasistengti. Prigriebiau delninukę ir ten įsimetus telefoną ir lūpų blizgį išlėkiau pro duris. Lauke buvo žvarbu. Na visgi ruduo... Už poros minučių prie buto privažiavo autobusas. Įlipus į jį nustebau. Buvo visiškai tylu, o tai – tikrai neįprasta. Berniukai sėdėjo ramiai. Danielle prie Liam, Niall su Nina, Zayn miegojo padėjęs galvą ant Perrie peties. Harry buvo išsidrėbęs ant sofos, o Louis sėdėdamas nužvelgė mane.

- Sveiki. – tariau ir prisėdau šalia jo.

- Nuostabiai atrodai...

- Dėkoju... – tariau šyptelėjusi. – Ko tokie tylūs?

- Visą naktį repetavom. Vos trys valandos miego... – tai pasakodamas Louis nusižiovavo.

- Pastebėjau, jog negrįžot...

- Tikrai? Nesitiki kažkaip... – Harry pakėlė antakius. Parodžiau jam liežuvį. Už valandos buvome vietoje.

- Merginos, dabar turite laisvo laiko, mes einam repetuoti... – tarė Niall.

- Ar galime paklausyti? – paklausė Nina.

- Žinoma, eikit atsisėst. – Niall parodė į salės pusę. Repeticija truko 3 valandas. Bet jos prabėgo neįtikėtinai greitai. Jų balsai buvo kaip visad tobuli.   . Bet berniukai buvo neįprastai rimti ir susikaupę. Po dar nemažai valandų pasiruošimo prasidėjo ir koncertas. Aš, Dani, Perrie ir Nina sėdėjom prie pat scenos. Neįsivaizduoju kiek čia buvo žmonių, bet dar niekad nebuvau tiek mačius. Manau, tai buvo didžiausias koncertas kokį kada nors buvo surengę berniukai. Kai jie išėjo į sceną reikėjo laukti 10 minučių, kad minia bent kiek nurimtų.

- Mums didelė garbė koncertuoti jums... – pradėjo Louis. Visi vėl įsiaudrino.

- Patikėkit, jausmas stovėti čia yra neapsakomas... – pasigirdo Niall balsas.

- Esame jums amžinai dėkingi už tai, ką dėl mūsų darote. – Zayn balsas virpėjo.

- Gaila, bet viskam ateina pabaiga... – antrino Liam.

- Todėl, norime jums pranešti, jog tai paskutinis mūsų koncertas. – po šių Harrio žodžių manau kiekvieno salėje esančio žmogaus širdis akimirkai sustojo.