Taip, prieš mane stovėjo Erikas. Jis nebuvo linksmas. Tiesą sakant mane jo veido išraiška gąsdino. Tokio Eriko aš bijojau...
- Tai ką Lis, skaitosi tu pas Tiffany ?? – žiauriai pašaipiai pro dantis iškošė Erikas.
- Ką tu čia darai? – tik tiek sugebėjau ištarti. Man drebėjo kojos.
- Nutariau tave pasekti, vis vien nieko nebūčiau veikęs ir va, štai ką mano Elisabeth veikia... – Erikas pradėjo veržtis pro mane į butą ir žvalgytis kas jame yra.
- Tau čia negalima !! – tariau ir pradėjau jį stumti, tačiau jis skaudžiai sugriebė mano riešus ir neleido pasipriešinti.
- Na, tai kas čia per baliukas? – jis pradėjo tempti mane į vidų. Tuomet iš svetainės išlindo Harry.
- Kas čia vyksta? – paklausė, tuomet pažvelgė į mane ir Eriką. Pamatė, kad jis mane laiko už riešų. – Ėėė biče, paleisk ją.- tai pasakęs jis pradėjo eit link mūsų. O ne, pagalvojau, žinojau, kaip Erikas reaguoja į tokius dalykus.
- Harry lik kur esi !!! – pasakiau, bet jis vistiek artėjo.
- Neaiškink ką man daryti su ja gerai? – grėsmingai pasakė Erikas. – pala pala... Čia gi tas čiuvas iš tavo nuotraukų ... Tai va ką tu veiki Londone, taip Lis? Valkiojiesi su kažkokiom žvaigždutėm taip?? – jis rėkė man į veidą. Tuomet iš virtuvės atėjo Niall. Dabar jie su Harriu buvo jau pora metru nuo manęs ir Eriko. Erikas buvo už juos aukštesnis visa galva jei ne daugiau ir jo sudėjimas buvo labiau vyriškas. Mano baimė didėjo.
- Erikai, mes išeinam. Niall, Harry likite čia! – liepiau jiems.
- Ne mažute, mes dar čia pabūsim, argi pati nesakei, kad tas Harry tavo paauglystės meilė? – Harry keistai pažvelgė į mane, mano akyse pradėjo kauptis ašaros. Šie žodžiai padarė man gėdą....
- Užsičiaupk Erikai ir paleisk mane !!! – pradėjau rėkti ant jo, tačiau jis tik dar labiau suspaudė mano riešus – man skauda !!!
- Šššš, ramiai, aš tik noriu išsiaiškint. – tarė Erikas ir grąsinančiai pažvelgė į Harry. Aš žinojau šitą jo žvilgsnį... Jis nieko gero nereiškė.
- Tuojau pat ją paleisk ! – Harry pakėlė balsą, o Niall čiupo Erikui už rankų.
- Niall nelysk !! – bijojau, žiauriai bijojau dėl jo
- Louis !!! – pašaukė Harry.
- Ooo, čia mes dar vieną turim ?? – išsišiepė Erikas. O aš jau verkiau.
- Lou, neeik !!! – jau rėkiau ant viso buto. Deja, Louis atbėgo.
- Elisabeth? Kas čia vyksta? Ėėė tu !!! Tuoj pat paleisk ją !! – Louis iškart padėjo Niall'ui mane laisvinti.
- Tai jis čia pagrindinis veikėjas? Ar jie du? Meilės trikampis ar kaip Lis? – Erikas pagaliau mane paleido. Ant rankų liko raudonos žymės. Louis iškart mane apkabino. – ooo, kokia meilė ...- pašaipiu tonu pro dantis iškošė Erikas. Pasitraukiau nuo Louis.
- Erikai, išeik. – tariau užsimerkusi.
- Be tavęs niekur neeisiu – pasakė jis, agresyviai žiūrėdamas Louis į akis.
- Aš eisiu kartu, - tariau, tačiau Louis su Harriu mane laikė. – paleiskit.- tariau kuo ramiau.
- Ne, Elisabeth ... – nutęsė Lou.
- Taip reikia , - tariau ir nuėjau link Eriko. Jis pašaipiai šypsojosi. – einam. – tariau jam be jokiu emocijų, tik ašaros tekėjo upeliu.
- Na, vaikinai, galite būti ramūs, kad jos daugiau nebepamatysite... – tai taręs Erikas apkabino mane per petį.
- Ei ei ei, vaikine, juk nenori problemų. – prašneko Niall.
- Niall, nesikišk !! – nenorėjau, kad Erikas prisikabintų dar labiau. Louis ir Harrio akyse mačiau baimę dėl manęs.
- Ohoho, tai tau ir šitas blondinas patinka? – to jau buvo per daug, pradėjau stumti Eriką prie durų. – pabūnam dar Lis, gi čia taip linksma... Na be manęs žinoma būtų linksmiau...
- MES IŠEINAME. – tvirtai tariau.
- Elisabeth, tu niekur neeisi iš šio buto, tau su juo nesaugu. – tarė Louis. Neklausiau jo, išstūmiau Eriką pro duris ir nusileidome laiptais, tačiau Louis sekė iš paskos. Lauke sustojome. Erikas atėjo pėsčiomis, nes jo mašinos nebuvo.
- Louis, grįžk į butą. – liepiau jam.
- Be tavęs niekur neeisiu. - Ji mano ir nesikišk kur nereikia . – piktai tarė Erikas. Tuomet prie mūsų privažiavo mašina.
ESTÁS LEYENDO
Louis ir Elisabeth istorija
Novela JuvenilLouis ir Elisabeth istorija tai 2012 metais pradėta rašyti, o 2014 metais nutraukta ir niekad nepabaigta. Buvo labai populiari FB, bet ją ištrynė. Po 5 metų nusprendžiau ją vėl perskaityti ir pamaniau, kad verta ją šiek tiek paredaguoti, ištaisyti k...