Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 67.

Lėtai nupėdinom laiptais iki buto durų. Lou tyliai jas atidarė. Svetainėje degė šviesa, bet buvo tylu. Lilo spruko iš mano glėbio svetainės link. Tuomet išgirdau Zayn balsą.

- Lilo? – paklausė jis. Akimirką stojo tyla. Tuomet vėl pasigirdo Zayn balsas. – Louis??

- Ateinu. – tarė Lou ir padėjo mano lagaminus. Tada paėmė mane už rankos ir nusivedė į svetainę. Čia sėdėjo tik Zayn. Jis glostė Lilo, tuomet pažvelgė į mus ir sustingo.

- Elisabeth?? O dieve Lou, tu ją radai ! – suriko jis, atsistojo nuo sofos ir griebė mane iš Louis rankų į savo glėbį. – Kaip mes tavęs pasiilgom Lis... Pusę visų tiesiogine to žodžio prasme eina išproto... – kalbėjo Zayn nepaleisdamas manęs iš savo rankų.

- Aš irgi jūsų labai pasiilgau... – tariau ir apsivijau rankomis Zayn liemenį.

- Ačiū dievui viskas susitvarkė... – tarė jis. Tačiau man atrodė, kad viskas dar tik prieš akis. Pagaliau Zayn mane paleido ir paglostė man skruostą. Nusišypsojau, jis taip pat.

- Niall su Harry dar negrįžo? – paklausė Lou, kai Zayn atsisėdo ant sofos ir pasiėmė Lilo ant kelių.

- Harry dar negrįžo... Turbūt kaip visą laiką pareis 2 valandą nakties visas susinervinęs ir užsidarys kambarį sielvartaudamas, kad jo pastangos surasti Elisabeth buvo bevaisės... – nuo šitų Zayn žodžių man nutirpo galūnės. Nusipurčiau lyg nenorėdama apie tai net pagalvoti. Harry dėl manęs kenčia...

- O Niall? – paklausė Lou.

- Jis grįžo maždaug prieš valandą... Užsidarė kambaryje... Na žinai kaip visuomet... – paaiškino Zayn. Louis tik palinksėjo galva. Nesupratau.

- Kaip suprast kaip visuomet? – paklausiau.

- Na... Manau tu turėtum nueiti pažiūrėti kaip jis... – tarė Lou.

- Jis neišbrenda iš pastovios ašarų jūros... –papildė jį Zayn.

- O siaube... Dėl ko viskas? – tariau be žado. Lou ir Zayn susižvalgė.

- Tai dėl tavęs... – tarė Zayn. Daugiau nieko nebeklausiau. Nuskubėjau prie Niall kambario durų palikdama Louis ir Zayn svetainėje. Akimirkai stabtelėjau. Tuomet kelis kartus tyliai pasibeldžiau.

- Palikit mane ramybėje... – iš už durų išgirdau prislopintą Niall balsą. Tyliai pravėriau duris, jos buvo atrakintos. Niall gulėjo ant lovos, veidu į pagalvę, apsikabinęs kaldrą. Iš lėto priėjau prie lovos ir atsisėdau ant jos krašto. Panėriau savo pirštus į jo šviesius plaukus.

- Man nepatinka matyti tave liūdną... – tariau. Jis staigiai pakėlė galvą ir atsisuko.

- Elisabeth? – tarė jis ir greit rankovių galais nusišluostė ašaras.

- Kaip tu? – paklausiau, bet nespėjau sulaukti atsakymo. Niall griebė mane į savo glėbį, pasisodino ant savo sukryžiuotų kojų ir stipriai stipriai apkabinęs pradėjo linguoti tarsi mažą vaiką.

- Tu čia... Ačiū dievui tu čia... Dabar viskas gerai... – šnabždėjo jis man į plaukus. Nejučia man iš akių išriedėjo ašaros. Aš sugebu tik skaudint... Visus kurie yra aplink mane skaudinu.

- Niall... – tariau ir nusišluosčiau ašaras. Vis dar sėdėjau jo glėbyje. – Viskas gerai ... – susisukau ant jo kojų į kamuoliuką ir apsikabinau jį. – Atleisk ...

- Galvojau nebeištversiu ... – kalbėjo Niall vis dar mane sūpuodamas.

- Bet kodėl Niall? Kodėl mane taip brangini? Juk mes taip neilgai pažįstami... Aš tave žinau jau 8 metus, o tu manęs beveik nepažįsti... -  tuomet Niall nustojo sūpuoti, pasuko mano veidą į save ir įdėmiai žvelgdamas į mano akis kalbėjo. Buvo neapsakomai sunku atlaikyti jo žvilgsnį.

- Elisabeth... Aš labai retai kada prisirišu prie žmonių. Bet tu esi ypatinga... Nežinau kuom, bet tokia jau esi. Visi vaikinai tą pastebi. Bet esmė ne tame... – Niall akimirkai nutilo ir atsikvėpė. Žvelgiau į jo akis. – Aš noriu jog būtum mano geriausia draugė... – tai taręs Niall paėmė mano ranką ir kažką ant jos uždėjo. – Ar sutinki su tuom? Aš tave labai myliu, Lis... Kaip draugę ir daugiau... Būk mano geriausia draugė... – šių žodžių aš nesuvokiau. Niall myli mane kaip draugę ir labiau? Ką tai po velniais reiškia??? Vis dėlto jo žvilgsnis buvo per daug įtikinamas.

- Žinoma, Niall... Sutinku ... – tariau ir pažvelgiau į savo riešą. Ant jo kabėjo grandinėlė su pakabuku. Pabakutis buvo širdelės formos. Apžiūrėjau jį atidžiau. Ant jos buvo išgraviruotas žodis ' FRIENDS ', o virš jo žibėjo  kristaliukas. – Ak, Niall, nereikėjo.. – tariau sužavėta.

- Ačiū tau Lis...

- Dėkui tau už viską... – lyg pakartojau jo žodžius. Tuomet pažvelgiau į jo riešą. Jis taip pat buvo su tokia apyranke, tik ant širdutės buvo kitas žodis. ' BEST ' – jos nuostabios....

- Tai mūsų draugystės sutvirtinimo ženklas... – tarė Niall ir pasukiojo savo riešą. Krisaliukas sužybsėjo. Dar kart apkabinau Niall.

- Geriausi draugai? – paklausiau priglaudusi galvą jam prie krūtinės. Girdėjau jo širdies dūžius.

- Amžinai ...- tarė jis ir apsivijo mane savo šiltomis rankomis.