Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 14.

Nedidelis kambarėlis prigrūstas kolonėlių, gitarų, būgnų, mikrofonų ir panašių dalykėlių. Niall pagriebė dvi gitaras ir padavė vieną man.

- Na mergyt, rodyk ką moki ! – paskatino Niall. Paėmiau iš jo gitarą ir sugrojau kelis akordus.

- Nelabai kažką prisimenu.. – tariau šiek tiek suglumusi. Harry su Lou taip pat pasiėmė gitaras.

- Nu bičai pavarom savo pagrindinį... - tare Niall. Visi trys pradėjo groti what makes you beautiful priedainį. Tai buvo trys tobulai suderintos gitaros.

- Wooow... - tariau kai jie baigė. Griebiau savo gitarą ir pagavusi įkvėpimą pabandžiau improvizuoti. Man visai neblogai pavyko. Tuomet pažvelgiau jiems į akis. Jie manimi žavėjosi ir tai mane trikdė. Trys poros akių buvo tiesiog susmigusios į mane.

- Čia buvo gerai ! – pagaliau prakalbo Niall. Tuo metu suskambo jo mobilusis. Užgrojo call me maybe melodija. Pažvelgęs į ragelį Niall suraukė antakius ir išėjo iš kambarėlio atsiliepti.

- Kaip manot, kas jam skambina? – paklausiau. Lou susižvengė.

- Turbūt jo mama...

- Nagi, subręsk Lou... – tarė Harry. Abu su Louis kreivai į jį pažiūrėjome.

- Tu ir vėl pradedi? Klausyk, Harry... Kada po galais nustosi gadinti mums su Lis gyvenimą? – visiškai susinervinęs tarė Lou. Sustingau. Tik ne tai. Mažų mažiausiai norėjau, kad dabar jie susirietų.

- Ką aš ne taip pasakiau? Juk visad elgiesi kaip vaikas... Tai tikrai pradeda užknist... – atkirto Hazza.

- Pats visąlaik vaidini per daug pribrendusį, nemanai? – Lou pradėjo kelti balsą.

- Jau geriau taip, nei apsimest juokdariu, kuris yra visiškai nejuokingas...

- Liaukitės ! – surikau. Jie abu nutilo. Bet tik akimirkai.

- Matai, sunervinai mano mergaitę? – tarė Lou.

- Mergaitę? Tau gal ji į vaiką panaši? – pašaipiai nusijuokė Harry.

- Na aš bent gražiai ją vadinu... – Lou nudelbė akis.

- Lisutė – štai kas yra gražu. – tarė Harry.

- Jūs geriausi draugai, gal liaukitės??? – nebetvėriau.

- Nemanau, kad jis mano geriausias draugas.- išrėžė Harry. Abu su Lou sustingome nuo tokių jo žodžių. Lengvas šokas. Atsistojau ir tariau.

- Kai baigsit rietis ir susitaikysit perspėkit. – tai pasakiusi išėjau ir smarkiai trenkiau kambariuko duris. Gumulas susidarė gerklėje, bet tvardžiausi. Geriausi draugai pykstasi dėl manęs... Beprotnamis... Niall vaikščiojo po balkoną ir su kažkuo įnirtingai kalbėjo. Nusprendžiau jam netrukdyti. Nuėjau į svetainę ir susisukau į kamuoliuką ant sofos. Ant rankų pasięmiau miegantį Lilo. Zayn gerai juo rūpinas... Aš nekokia šeimininkė... Reiks kaip nors atsidėkoti Zayn... Pakalbėsim kai jis grįš iš Perrie. Reiktų susitikti su Danny... Kaip jos pasiilgau !!! Ir Tiffany... Bet nelabai liko laiko, juk tuoj berniukų turas. Tik tuomet prisiminiau. Phil ir Avalana ! O dieve... Turbūt jie manęs ieško... Būtinai jiems paskambinsiu. Juk dingau kaip į vandenį, jie turėtų jaudintis... Mano mintis nutraukė iš kambarėlio grįžę Hazza ir Lou. Jie prisėdo prie manęs.

- Na, ką pasakysite? – paklausiau.

- Mes... – pradėjo Lou.

- Atsiprašome..- užbaigė Harry.

- Jūs visiškai nieko nesuprantate, taip? – paklausiau. Rodos jie tikrai nesuprato. – Man nereikia, kad jūs atsiprašinėtumėte... Aš tiesiog beprotiškai noriu, kad susitaikytumėte... – tariau klostydama Lilo pilvuką.

- Turbūt šiuo metu tai neįmanoma... – tyliai tarė Hazza. Galiu prisiekt, kad tuo momentu man žiauriai suskaudo širdį. Net susigūžiau. Kaip tik tuo metu į svetainę atėjo Niall. Jis buvo... APSIVERKĘS??? Na jo akys buvo raudonos ir jis visas drėbėjo.

- Dieve mano, Nialleri, kas atsitiko ? – paklausiau tikrai smarkiai persigandusi. Jis tik pažvelgė į mane. Mano širdis smarkiai plakė.