Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 42

Tokias mano mintis nutraukė rankinėje suskambęs telefonas. Puoliau jo ieškoti. PAGALIAUUU. Ne rankinė, o šulinys....

- Klausau? – atsiliepiau.

- Elisabeth? Jėėzus Marija... Pagaliau atsiliepei !!!

- Mama? – nustebau.

- Kiek galima tau skambint? Nejau visai pamiršai, kad turi tokį dalyką kaip šeima Lietuvoje? – aš pasimečiau.

- Ohh, atleisk mam... Neleisk savo sąskaitos ! Einu įsijungsiu skype ir paskambinsiu, gerai?

- Laukiu ! – mama padėjo ragelį. Nuėjau pas Lou prašyti kompiuterio, nes savo dalinausi su Eriku, tad palikau jam. Lou su Harriu vis dar buvo virtuvei ir lyg niekur nieko kalbėjo.

- Lou ? – paklausiau.

- Taip, mažyt? – jis pažvelgė į mane. Hazza taip pat.

- Gal galėtum trumpam duoti savo kompiuterį? Su mama norėčiau susiskambinti per skype...

- Žinoma ! – Lou atsistojo ir nuėjo iki savo kambario. Virtuvei likau su Harriu. Abu žiūrėjom vienas į kitą ir tylėjom. Lou grįžo nešinas savo nešiojamu kompiuteriu.

- Dėkui ! – tariau ir daviau jam bučki. Nuėjau į svetainę ir įsijungiau kompą. Įjungiau kamerą ir pradėjau skambint mamai.

- Na sveika . – tariau. – Matai mane?

- Matau ... Sveika dukryt ! Kaip mes tavęs pasiilgom Elžbieta... – mamos akyse mačiau ašaras.

- Aš irgi jūsų visų mam.... – tariau.

- Na, kaip sekasi? Kaip Erikas? Kaip tu? Darbas? – mama užvertė mane klausimais. O gash... Teks viską aiškint...

- Neabejoju, kad Erikui viskas gerai... – tariau. Mama suraukė antakius.

- Kaip suprast El?

- Mes išsiskyrėm mama...

- Kąą? Kada? Kaip? – mama ryškiai susijaudino.

- Nurimk mama, viskas gerai... Tiesiog susiradau naują vaikiną...

- Nu tu ir pavarai... Tai kur dabar gyveni?

- Pas naują draugą ... – kaip tik tuo metu į svetainę atėjo Louis.

- Elžbieta Elžbieta... – tarė mama. – Tai kas tas tavo naujasis?

- Mama... Nepatikėsi ..- tariau žiūrėdama į priešais save stovintį Lou. Jis šypsojosi, nors turbūt ničnieko nesuprato.

- Na tai rėžk ! – mano mama buvo labai jaunatviška.

- Na... Jo vardas Louis... – Lou prieš mane dar labiau išsišiepė.

- Man tai nieko ypatingo nesako, El...

- Pameni, kai paauglystėje buvau pamišus dėl vienos vaikinų grupės? – paklausiau.

- Kažką pamenu... Toks garbanius buvo ...

- Taip taip taip ! – mama išsižiojo.

- Tai tu su juo???

- Nee.... Su kitu tos grupės vaikinu...

- Koks sakei jo vardas?- paklausė mama. FACEPALM.

- Louis, mama....

- Čia tas šviesiais plaukais? – pavarčiau akis.

- Ten Niall maaam.... – Louis jau juokėsi. Įdomu, jis ką nors supranta...

- Na iš kur man žinot... Atsimenu tik tą garbanių... Harris jis, taip?

- Jo.... Louis'as visąlaik nešiodavo raudonas kelnes ... Pameni? – paklausiau.

- Tas, dėl kurio tu  dryžuotas maikes pirkai ?? – dieve mano, kokia gėda... Ačiū dievui Lou nesupranta lietuvių kalbos...

- Taip ...

- Aaa, tada pamenu ! Jo juokingas balsas !

- Mama ! Liaukis !

- Atleisk... - mama juokėsi. – Na tai parodysi tu man jį? – pakviečiau Louis prieiti.

- Mama, čia Louis'as... Lou čia mano mama.... – jie pasisveikino.

- Ale, visai toks neblogas... – mama nusijuokė. – Tik keista, kad Erikas taip lengvai tave paleido...

- Mama, mes jau turim eiti... Greit atskrisiu jūsų aplankyti, gerai?

- Gerai dukryt....

- Perduok tečiui ir sesei linkėjimus ! Iki... – tariau ir išjungiau pokalbį. Padėjau galvą Louis'ui ant peties ir atsikvėpiau. Jis mane apkabino.

- Tavo mama miela...

- Ačiū ...- tariau sau po nosimi...

- Dabar metas tau susipažinti su manąja ! Važiuojam į Doncaster !!! – tarė Lou su dideliu entuziazmu. Sustingau.