Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 27.

Jis įdėjo į mano delną sidabro spalvos maišelį. Atrišau jį drebančiomis rankomis ir pažvelgiau į vidų. Ne, tai nebuvo žiedas. Ir ačiū dievui, nes tam Turbūt niekada nebūčiau pasiruošusi. Tai buvo nuostabus pakabukas ant kaklo. Širdutė su sparnais prismaigstyta daugybės kristaliukų. Grožis neapsakomas. Louis paėmė jį man iš rankų ir užsegė ant mano kaklo.

- Šiandien sueina lygiai penki mėnesiai kaip mes draugaujame... – tarė Lou pažvelgęs į naują blizgutį ant mano kaklo.

- O dieve Louis... Atleisk, aš pamiršau... – susigėdusi užsidengiau delnais veidą. Kaip keista kiek daug per kelis mėnesius gali įvykti. Vis dėlto tos dienos, kai Louis man pasiūlė draugauti aš niekad nepamiršiu. Tada viskas atrodė taip gerai... Louis patraukė mano rankas man nuo veido.

- Nieko tokio gi ... – tai taręs jis pabučiavo mano ranką.

- Man taip gėda... Paprastai vaikinai pamiršta tokius dalykus... – tariau vis dar nudelbusi akis.

- Na, manau mes laužome visų porų standartus! – tai taręs jis nusijuokė savo neapsakomai mielu juoku. Delnais prisitraukiau jo veidą prie savojo ir keletą kartų pabučiavau.

- Ačiū ... Myliu tave...

- Aš irgi tave myliu... Labai ... – tai taręs Lou paleido mane ir vėl atsisėdo kitoje stalo pusėje. Pagaliau mums atnešė sąskaitą. Iš tikrųjų net bijojau sumos, kuri buvo įrašyta čekyje. Tačiau Louis'o veidas buvo ramus. Vis dėlto man vėl reiks ieškotis darbo... Arba grįžt pas Phil... Nekenčiu būti Louis'o išlaikytine.

- Kiek dar turime laiko iki išvykimo ? – paklausiau kai išėjome iš restorano.

- Apie valandą... – tai taręs Louis apkabino mane. Jau temo, o vakarinė Roma yra pati gražiausia. Čia vien tik romantikai.

- Ką veiksime? – prisiglaudžiau arčiau prie Louis. Buvo neapsakomai gera.

- Nori pasivaikščioti po vakarine Roma? – paklausė Lou pažvelgęs į mane iš viršaus.

- Būtų nuostabu... – o buvo tikrai nuostabu. Žinoma begalė žmonių ir daug triukšmo. Bet miesto šviesos, porelės susikibusios už rankų ir muzika. Ta valanda prabėgo per greitai, bet deja suskambo Louis telefonas.

- Klausau Paul? – atsiliepė jis vis dar laikydamas mane glėbyje. Girdėjau Paul balsą, tik nesupratau ką jis kalba. – Gerai, mes netoli, tuoj būsime. – tai taręs Lou padėjo ragelį. – Jie mūsų jau laukia, verčiau paskubėkime ...

- Paul pyksta? – paklausiau kai pradėjome eiti viena iš milijono Romos gatvelių.

- Kaip visada... – Louis nusijuokė, aš taip pat. Ėjome kokį  15 minučių kai pagaliau pamatėme aikštelėje stovintį turo autobusą. Staiga sustojau. Louis nieko nesuprasdamas pažvelgė į mane.

- Aš tau dar neatsidėkojau už dieną ir visą kitą... – tariau prisiglaudusi prie jo. Lou nusišypsojo. Pasistiebiau ir pabučiavau jį. Ne, tai nebuvo paprastas bučinys. Jame buvo kažkokio keisto nekantrumo ir ... ilgesio?. Tai šiek tiek mane baugino. Bučiavomės kol pradėjo pypsinti autobuso signalas ir Louis nusijuokė man į lūpas.

- Manau, mes jiems įgrisome... – tai taręs jis pabučiavo man į kaktą ir paėmė už rankos. Pradėjome eiti autobuso link. Vos tik įlipome į jį, pamatėme visų rūsčius veidus. Tik Liam su Danielle šypsojosi vienas kitam.

- Danny ! – surikau ir puoliau jai į glėbį.

- Sveika gražuole ! Dieve, kaip aš tavęs pasiilgau ... – tarė ji stipriai apkabinusi mane.

- Kaip smagu kai visi laimingi ! – tarė Harry su dirbtinu džiaugsmu balse ir veide. Aš, Louis, Danny ir Liam nusijuokėme. Rodos daugiau niekam nebuvo linksma. Niall, Harry, Zayn ir Josh sedėjo užsirūstinę ant vienos sofos ir žvelgė į laimingus mūsų veidus.

- Įsimylėjeliai... – tarė Josh.

- Pasiilgau Perrie... – Zayn pasakė tarytum sau. Man jų net pagailo.

- Gerai, gana čia tos meilės ! – tarė Paul. – Judam į paskutinę stotelę ! Ta maža šalelė mūsų labai ilgai laukė. Na, kagi Lietuva, mes atvažiuojam ! – autobusas pajudėjo.

- Woohhooo !!! – sušuko Liam su Lou. Mes su Danny nusijuokėme.

- Berniukai siaus ! – tariau.

- Ooo taip ... Niall, šaldytuve mačiau yra šampano... Tai gal ta proga, kad turas į pabaigą atšvenčiam? – paklausė Danielle. Rodos visi sutiko.

- Viena butelį, supratot?? – suriko Paul. – Ryt man reikia jūsų blaivų !

- Gerai Paul ... - tarė Zayn ir griebė butelį Niall iš rankų. – VAS HAPPENIN???!! – sušuko ant viso autobuso ir pradėjo gerti iš viso butelio. Visi dėjo žvengt.

- Na rodos vieno butelio čia neužteks... – tarė Niall rankose laikydamas dar du. Vieną mestelėjo Louis'ui. Kitą atkimšo pats. Harry padavė man ir Danny taures, o Louis jas pripylė. Tuomet pats užsivertė butelį ir pradėjo gerti. Su Danny susidaužėme taurėmis ir paragavome šampano. Zayn vienas pats ant vieno karto išgėręs pusę butelio, perdavė jį Harriui ir išsidrėbė ant sofos. Harry prieš užsiversdamas butelį pažvelgė į mane ir be garso, lūpomis tarė.

- Aš tave myliu. – rodos to nieks nematė išskyrus mane. Nusukau žvilgsnį, o Hazza užsivertė butelį. Louis savo bonka padavė Liam.

- Liam, nors jau tiek metų turi du inkstus, nepersistenk . – perspėjo jį Danielle.

- Gerai, dėl tavęs padarysiu tai ko prašai... – tai taręs Liam pasiėmė nuo baro dar vieną taurę ir prisipylė ją, tuomet padavė butelį Niall. Taip prasiautėm pusę nakties, kol visi sukrito miegoti. Tarp jų ir aš patogiai įsitaisiau Louis glėbyje. Ryt paskutinis berniuku turas, o tada diena mano tėvų namuose... Staiga pradėjau nerimauti.