Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 38.

- Žmogau, atrodai tragiškai... – tarė Niall, o Lou bakstelėjo jam į šoną, kad šis nutiltų. Harry pažvelgė į jį iš išsiviepė.

- Esi suplanavęs ką nors dovanoti Liam gimtadieniui ? – paklausiau be jokių emocijų.

- Galėčiau įdėti tave į dėžę arba tiesiog užrišti ant tavęs kaspiną ir padovanoti jam. Lažinuosi jis apsidžiaugtų... – parodžiau jam liežuvį ir nuėjau į virtuvę. Atsidariau šaldytuvą. Jis buvo tuščias. Turbūt pirmą kart gyvenime jis buvo tuščias. Netgi nekeista, gi buvome ture... Visas maistas būtų sugedęs.

- Lou? – pakviečiau Louis.

- Kas yra Lis? – paklausė jis atėjęs į virtuvę.

- Šaldytuvas tuščias... – tariau. Jis pridėjo pirštą prie lūpos ir tarė.

- Ššš, dar Niall išgirs !!! – nusijuokiau. Išgirdau kaip mano kambaryje skamba telefonas. Nubėgau ir vos spėjau pakelt ragelį.

- Klausau? – atsiliepiau šiek tiek pridususi.

- Elisabeth? – išgirdau pažįstamą balsą. Suraukiau antakius.

- Zayn??

- Taip... Klausyk, gal galėtume šiandien susilėkti, norėčiau apie kai ką su tavimi pakalbėti...

- Taip.. Žinoma... – šiek tiek suglumau.

- Tai už valandos būsiu prie jūsų buto, gerai?

- Gerai...

- Tai iki !
- Čiau ... – atsisveikinau visiškai pasimetusi. Zayn? Apie ką mes galėtume su juo kalbėti.... Grįžau į virtuvę.

- Kas skambino? – paklausė Lou vartydamas laikraštį.

- Zayn ... – tariau. Jis pakėlė akis į mane ir pažvelgė WTF žvilgsniu. – Pati nesupratau... Sakė, kad reikia pakalbėti...

- Mmm... – atsakė Lou ir vėl įbedė akis į laikraštį.

- Einu ruoštis... – tariau ir nuėjau į savo kambarį. Pasiėmiau juodas kelnias, odinę striukę ir paprastą maikutę. Nuėjau į vonią ir išsiploviau galvą. Maudytis dar nerizikavau dėl tatuiruotės... Hm, Zayn'ui ji turėtų patikti... Pagalvojau susisukusi plaukus į rankšluostį. Perbraukiau blakstienas tušu, lūpas pasidažiau raudonai. Gal šiek tiek per elegantiška... Bet tiks. Apsirengiau ir pradėjau fenuotis plaukus, kol pastebėjau, kad tebeturiu 5 minutes. Greit padėjau feną ir nuskubėjau į savo kambarį. Prigriebiau tašę ir susimečiau visus reikalingiausius daiktus. Atėjus į svetainę pamačiau patį mieliausią vaizdą gyvenime... Niall žiūrėjo kažkokią laidą, o Hazza miegojo padėjęs galvą jam ant peties... Nusišypsojau pati sau. Priėjau jiems iš už nugaros ir pabučiavau Niall į viršugalvį. Jis pažvelgė aukštyn ir nusišypsojo man. Pamerkiau akį ir nuėjau pas Lou.

- Na jau keliauju... Ilgai neužtruksiu, neįsivaizduoju ko Zayn iš manęs nori...

- Gerai, jei gali, nupirk ką nors valgomo ...

- Būtinai...

- Atrodai ... – jis nužvelgė mane ir pakėlė antakius. – Wow. – spėju gerokai nuraudau.

- Iki ! – tariau ir pasiunčiau jam oro bučkį. Jis suvaidino kaip jį pagavo ir įsidėjo į kišenę. Nusileidau laiptais žemyn. Zayn jau laukė manęs. Na, vėluoti madinga... Atidariau dureles ir atsisėdau į keleivio vietą.

- Sveika ! – tarė jis ir apkabino mane.

- Labuka... – tariau. – Atleisk, kad vėluoju...

- Nieko tokio... Važiuojam?

- Kur?

- Na į centrą... Turim pakalbėti...

- Na, tai mane baugina... – šyptelėjau.

- Ak, nesijaudink ! – jis prisisegė saugos diržą, tą padariau ir aš.

- Gerai... Kaip Perrie? Lilo?

- Puikiai... Perrie tiesiog įsimylėjo tavo šuniuką...

- Visai kaip tu...

- O taip... Viskas puiku... Pagaliau turime laiko pabūti kartu su ja...

- Ačiū, jog jį prižiūrite... – Zayn šyptelėjo.

- Nesunku... Kaip jūs? Pailsėjote?

- Na nelabai... – tariau atsiminusi visus įvykius.

- Ar kas atsitiko?

- Nieko ypatingo... Tiesiog sunki naktis... – tik tai pasakius, supratau, kad tai nuskambėjo ne taip.

- Hmm... – nutesė Zayn.

- Namie neturime ko valgyti, gal galėsime nuvažiuoti iki prekybos centro?

- Gerai, bet prieš tai vis vien norėčiau kai ką aptarti. – Zayn pastatė mašiną į stovėjimo aikštelę. – Eime į Milkshake city?

- Su malonumu ! – tariau ir išlipome iš mašinos. Žinoma, ramybės neturėjome. Vos tik atėjome Zayn apspito fanės... Jis mandagiai atsiprašė jų ir grįžo prie manęs. – Du One Direction kokteilius. – tariau padavėjui. Jis pažvelgė į mane ir Zayn ir pakėlė antakius. Galiu prisiekt, kad net išbalo. Įmušė kainą ir nuėjo plakt kokteilių. Jau ruošiausi susimokėti, bet Zayn mane sustabdė.

- Leisk man ... – tai taręs jis padėjo pinigus ant prekystalio.

- Dėkui ...- pasakiau ir paėmiau mūsų kokteilius. Išėjome į lauką.

- Eime į parką? – pasiūlė Zayn.

- Gerai... – tariau ir padaviau jam kokteilį. Atsisėdome ant suoliuko. Zayn pasisuko į mane.

- Tai va, dėl to reikalo... Kai pradėjau apie tai galvoti, vienintelis asmuo šovęs man į galvą buvai tu... – tarė Zayn. Visiškai buku žvilgsniu pažvelgiau į jį.

- Aš klausau ... – tariau.