Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 36.

Rodos net nustojau kvėpuoti. Tiesiog stovėjau vietoj ir nejudėjau. Garsas nutilo. Jau norėjau žengti dar vieną žingsnį ir vėl tai išgirdau. Tai buvo juokas... Duslus, vos vos girdimas juokas. Jis sklido iš Harry kambario. Eilinį kart pamaniau, kad man vaidenasi, vis dėlto rūkiau žolės. Galbūt prasidėjo kokios haliucinacijos. Buvo visiškai tamsu, beveik nieko nemačiau. Praėjau pro Niall kambarį. Jo duris buvo uždarytos. Toliau sekė Harry kambarys, o pačiame gale mano su Louis. Tyliai, ant pirštų galų pradėjau eiti jo link. Vėl juokas. Sustingau. Jei tai haliucinacijos, tai jos tikrai labai realistiškos... Nusprendžiau kuo greičiau eiti į savo kambarį, tačiau vos tik priėjau Harrio kambario duris, jos atsidarė ir aš į kažką atsitrenkiau. Ne, tai nebuvo Harry. Tai buvo mergina. Ji sustingo taip kaip ir aš žvelgdama  į mane. Buvo apsivilkusi plonyčius naktinukus ir nieko daugiau.

- Rosie, ar kas negerai? – išgirdau tylų Harrio balsą iš jo kambario. ROSIE??

- Am, aš nežinau... – tarė ji su tokiu šlykščiu akcentu, kad net nusakyti neįmanoma.

- Harry? – tik tiek sugebėjau ištarti žvelgdama į ją. Harry išlindo iš savo kambario.Pasukau galvą į jį. Akys jau buvo apsipratusios su tamsa, tad įžvelgiau jų abiejų veidus. Jie buvo sumišę. Aš taip pat. – Kas ji? Harry? – jis žiūrėjo į mane išsigandusiomis akimis ir nieko nesakė. Tuomet viską supratau. Tai buvo tai, kuo gyvenime nenorėčiau patikėti. – Tu atsivedei prostitutę į mūsų namus?! – pakėliau balsą.

- Ššš! Lis... –jis nutildė mane. Tačiau aš tylėti tikrai nenorėjau. Atsiminiau kai dar prieš 7 metus Louis paskelbė, kad jį nervina pro jų namų duris pas Harry einančios merginos. Tuomet tuo netikėjau...

- Gal aš jau eisiu... – tarė Rosie.

- Ne ne ne, tu dar pabūsi ... – pašaipiai tariau. Jaučiau, kad tuoj pratrūksiu. Net pati nežinau kodėl, bet mano gerklėje užstrigo gumulas.

- Lis prašau... – tarė Harry pasigailėjimo kupinu žvilgsniu.

- Žinai ką ? – paklausiau žvelgdama į jį. – Negalvojau, kad tu toks. Harry... – atsikvėpiau vien tam kad nepravirkčiau. – Niekada net nebūčiau pagalvojusi... Bet tu atsivedei į namus kažkokią kalę... – man nerūpėjo ar ją įžeidžiau ar ne. – Atleiskit, kad sutrukdžiau jūsų pasilinksminimams !

- Ak, nagi Elisabeth, nepyk ! – Harry paėmė mane už rankos. Nupurčiau ją.

- Nepykt? – nusijuokiau. – Gal aš ir neturiu teisės pykt, bet dabar man esi šlykštus. Dulkinies su kažkokia kale iš artimiausio striptizo klubo tol kol visi miega ir prašai nepykt? Šlykštu. – surikau ir nubėgau į Louis kambarį. Jis jau buvo atsikėlęs.

- Lis, mažute, kas buvo? – paklausė kai užtrenkiau kambario duris. Kvaišos ašaros jau buvo išriedėjusios iš akių.

- Ha.... Har.... – negalėjau pasakyti, nes kūkčiojau. Louis šoko iš lovos ir pribėgęs apkabino mane.

- Ššš, Lisut... Sakyk, kas atsitiko? Nurimk... – jis pabučiavo mano viršugalvį, tuomet mane paleido ir pažvelgė į akis.

- Harry... Jis su ta... – vis vien nieko nepavyko pasakyti, man dingo balsas. Louis atidarė kambario duris ir paleidęs mane išėjo į koridorių. Jame jau degė šviesa. Išgirdau Niall balsą.

- Ir vėl?

- Kas čia dedasi? – paklausė Louis. Aš taip pat išėjau į koridorių. Ta kalė stovėjo atsirėmusi į sieną, prieš ją stovėjo Harry, o už jos Niall.

- Nieko, eikite visi miegot. – tarė Harry nesusipatoginęs.

- Harry, tu ir vėl pradėjai tai daryti?? Juk pažadėjai ! Harry, tu pažadėjai daugiau į namus jų nesivest ! – pratrūko Lou rodydamas į Rosie. Harry visiškai pasimetęs žiūrėjo tik į mane. Tik tuomet supratau, kad vis dar esu su Louis džemperiu. Tašę palikau tualete. Mano akys raudonos nuo žolės. O apie kvapą sklindantį nuo savęs tyliu.

- O kur buvai pati, Elisabeth? – Harrio veido išraiška buvo nenusakoma. Visų akys nukrypo į mane.

- Nenukreipk temos . – tariau.

- Kodėl tu su Louis džemperiu? – paklausė Niall.

- Man šalta. Buvau tualete, o tada išgirdau keistus garsus... Pasirodo Harry linksminasi su šita. – parodžiau į Rosie. – rodos manimi nepatikėjo.

- Gerai viskas. Eikit miegot. – vėl tarė Harry ir pradėjo vest tą kalę link išėjimo. Niall pažvelgė į mane gailestingu žvilgsniu ir grįžo į savo kambarį. Louis atsisuko ir įdėmiai pažvelgė į mane.

- Kaip tu? – paklausė rankomis suėmęs mano veidą.

- Nesvarbu. – tariau ir nusisukau nuo jo.

- Norėsi su juo pasikalbėti? – paklausė Lou, kaip tik tuo momentu į koridorių grįžo Hazza.

- Harry ... – tariau sukaupusi paskutines jėgas. – Net nemoku apsakyti, kaip mane nuvylei.

- Paskutinį kartą tu taip mane sujaudinai, kad turėjau kažkur išsilieti - tarė Harry. Sustingau. Jis tai pasakė prie Lou??

-Nenusišnekėk – tai tarusi dar kart pažvelgiau į jo nuo ašarų sudrėkusias akis, paėmiau Lou už rankos ir nusivedžiau jį į mūsų kambarį. Lou uždarė duris ir pasisuko į mane.

- Elisabeth, aš tikrai apgailestauju... Aš pats nesitikėjau... To...

- Aš būčiau visiškai nesupykus, jei tai būtų fanė ar draugė... Visiškai... Bet Louis... Juk ji...

- Prostitutė... Taip, žinau Lis...

- Tai šlykštu... – tariau pasibjaurėjusi ne vien ja pačia, bet ir Harriu.

- Taip... – pažvelgiau į Lou.

- Tikiuosi, tu niekad...

- Ne ! – jis nutraukė mane. Šiek tiek nurimau.

- Gerai... Eime miegoti... – tariau ir nusivilkau Lou džemperį. Vis dar labai skaudėjo vietą kur darė tatuiruotę.

- Pala pala Lis... – tarė Louis. Pažvelgiau į jį.

- Taip?

- Kur buvai? – paklausė jis įdėmiai pažvelgęs į mane. FAK FAK FAK.

- Niekur...

- Nemeluok... Elisabeth, pasakyk kur buvai...

- Louis, tu supyksi...

- Taip, galbūt aš supyksiu... Galvoji, kad nematau, jog tu kažko užvartojus? – visiškai pasimečiau.

- Louis... Aš...

- Aš klausau Elisabeth...

- Aš rūkiau... Buvau išėjus parūkyti...

- Parūkyti ko?

- Žolės... – nusprendžiau jam nemeluoti. Louis tik palinksėjo galvą.

- Su kuo?

- Lou...

- Su kuo buvai Elisabeth? – jis vėl mane nutraukė.

- Su Justinu ir Wiz Khalifa...

- Ačiū, kad pasakei... – tarė Louis ir nuėjo lovos link.

- Louis, nepyk.... – paprašiau, mano akyse vėl susikaupė ašaros. Mano nuojauta. Kodėl niekad neklausau savo suknistos nuojautos?

- Aš tavo vaikinas Elisabeth... Nemanai, kad turiu teisę žinoti tai, kur būni ir su kuo būni naktimis? Tuo labiau tu rūkei žolę... Atleisk, nusivyliau tavimi. – palingavau galvą. Louis atsigulė į lovą. Viduje vėl kažką praradau. Panašus jausmas buvo, kai sužinojau, kad netekau kūdikėlio. Šių Louis žodžių man užteko. Atsidariau kambario duris ir išėjau. Jau buvau beveik priėjus buto duris, kai išgirdau Lou balsą. Atplėšiau buto duris ir pradėjau bėgti.