Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA 2. Part 43.

Ryan tempė mane asfaltu dar porą metrų. Akyse vaizdas jau liejosi iš skausmo. Vis dar žvelgiau į Harry. Jis susiėmęs už galvos šiaip ne taip atsistojo ir pradėjo eiti link mūsų. Harry ne...  Mintyse pasakiau. Ryan paleido mane ir aš skaudžiai alkūnėmis atsirėmiau į asfaltą..

- Tau dar negana? – išgirdau Ryan balsą. Šis ėjo link Hazzos, o Hazza link jo.

- Stok ! – sušukau iš paskutinių jėgų. Jie abu pažvelgė į mane. Ryan išsišiepė. – Palik jį ramybėje... Jis čia nieko dėtas...

- Ššš ... – išgirdau tik tiek, net nežinau kuris iš jų tai pasakė. Gulėjau ant šaltos žemės. Visur kur Ryan mane vilko buvo kraujas. Tuomet Harry užsimojo dešine ir vožtelėjo Ryan'ui. Tačiau tai buvo vienintelis smūgis iš Harrio pusės. Ryan spyrė jam į pilvą ir Harry susilenkė iš skausmo. Apie garsus kuriuos girdėjau, net baisu pagalvoti. Tuomet Ryan kastetu smogė Harriui į nugarą, poto į galvą. Harry galutinai susmuko. Sukaupiau paskutines jėgas ir atsistojau, nekreipdama dėmesio į kaustantį skausmą. Pribėgau prie Ryan ir patraukiau jį nuo Hazzos.

- PADĖKIT !!! – šaukiau nesavu balsu. – Tu nesveikas, tu visiškai nesveikas !!! – staugiau pro ašaras.

- Jis pats prisiprašė. – tai taręs Ryan apsižvalgė aplinkui ir pabėgo. Kūkčiojau. Pasiėmiau Harrio galvą ant kelių. Nuo jo kaktos nubraukiau garbanas. Mano ašara užtiško jam ant kaktos. Jis sunkiai kvėpavo. Paliečiau jo viršugalvį, tuomet pažvelgiau į savo ranką. Ji buvo visa kruvina nuo jo kraujo. – Harry? Harriuk, girdi? Nepalik manęs... Prašau... – tariau, man kuo toliau tuo labiau temo akyse. – Padėkit ! – dar kartą šiek tiek garsiau sušukau. Pažvelgiau į Harrio kelnių kišenę. Joje buvo mobilusis. Paskutinė mūsų viltis. Kuo mažiau judindama jo galvą pasilenkiau ir ištraukiau jo mobilųjį. Surinkau Louis numerį. Atrodė, jog jis neatsiliepė visą amžinybę. Padėjau galvą Harriui ant krūtinės.

- Klausau? Harry? – pagaliau išgirdau Louis balsą.

- Louis... Padėk... Maldauju... – tariau sukaupusi paskutines jėgas.

- Elisabeth? Lis? Mužute, kas nutiko? Kur tu?? – išgirdau paniką jo balse.

- Harriui blogai. Louis, padėk... Mes netoli...to ... Restorano... – man visiškai aptemo vaizdas.

- Lisut, palauk, mieloji? – tai buvo paskutiniai žodžiai kuriuos girdėjau. Tuomet nebemačiau ir nebejaučiau nieko. Tik skausmą.

* ĮVYKIAI LOUIS AKIMIS*

Jos balsas nutilo, girdėjau tik alsavimą. Padėjau ragelį ir su baime akyse pažvelgiau į Niall. Jis susikišo likusius traškučius į burną.

- Kažkas atsitiko Nialleri. Einam jų ieškoti ! – tai taręs pakilau nuo sofos ir pasiėmiau striukę.

- bėgam! – tarė Niall. Užrakinau duris ir nusileidome laiptais. Buvo tamsu.

- Ji sakė, jog yra prie kažkokio restorano... – prisiminiau Elisabeth žodžius.

- Na, arčiausiai restoranas nuo čia yra kitoje gatvėje... – tarė Niall ir pasuko į dešinę. Sekiau paskui jį. Beveik nieko nemačiau. Ėjome tiesiai, tuomet pasukome į kairę. Šios gatvės gale švietė žibintai. Tuomet išvydau tai, ko gyvenime nenorėjau pamatyti. Hazza gulėjo susirietęs iš skausmo ant šalto ir šlapio esfalto. Jo galva buvo ant Lis kojų. Jos kojos ir alkūnės buvo visos kruvinos, oda žiauriai nuėjus. Iš Harrio galvos kraujas bėgo upeliu. Elisabeth galva buvo padėta ant jo krūtinės. Kraupiausias vaizdas gyvenime. Pribėgau prie jų.

- Niall, kviesk pagalbą ! – tariau ir mestelėjau jam savo telefoną. Tuomet pribėgau prie jų. Nežinojau ar galiu juos judinti. Nežinojau kaip stipriai jie sužeisti. Atsiklaupiau prie jų. Abu labai sunkiai kvėpavo. – Elisabeth? Gal girdi mane? – paklausiau ir patraukiau plaukus jai nuo veido. Atsakymo neišgirdau. Pradėjau panikuoti. – Niall? – surikau pro ašaras.

- Jau iškviečiau ! – tarė jis ir atsiklaupė šalia. Jo balsas drebėjo. Laukėm rodos visą amžinybę. Pagaliau atvažiavo greitoji, iš paskos policija.

- Prašome atsitraukti !  - tarė medikai. Aš to daryti nesiruošiau, Niall rodos taip pat.

- Ne ! – surikau.

- Jūs trukdote dirbti mums savo darbą, prašome atsitraukti !

- Turime jus apklausti... – tarė pareigūnas.

- Aš noriu likti su jais ! – neatlyžau.

- Jų traumos pakankamai rimtos, jūs negalite mums trukdyti. – jie pakėlė Lis, laikydami Harrio galvą ir įdėdami ją į įtvarą. Hazza sunkiai sudėjavo. Negalėjau žiūrėti, kaip atrodo mano mergaitė. Ji buvo visa kruvina.

- Aš privalau likti su ja ! – sušukau, kai jie nunešė ją į greitosios pagalbos automobilį. Staiga du pareigūnai mane sulaikė ir nusivedė į savo automobilį. Su Niall padarė tą patį. Ardžiausi kai reikalas.

- Nurimkite, arba mes būsime priversti jums uždėti antrankius.  – nekreipiau į juos dėmesio, atsidariau dureles ir nubėgau pas Lis. Deja jie mane sugavo ir surakino mano rankas.

- Kaip jūs nesuprantate??? – rėkiau nesavu balsu. – Jei juos prarasiu, aš nebegalėsiu... – negalėjau pabaigti minties. – Jei tai paskutinės jų gyvenimo akimirkos, noriu būti su jais !!! – rodos jie manęs negirdėjo. Niall tyliai verkė. Jie mus išvežė į komisariatą. – Parašyk Liam ir Zayn. Tegul jie vyksta į ligoninę. – liepiau Niall, nes jo rankos buvo laisvos. Naktį, visiškai nekalti turėjome praleisti areštinėje. Tai buvo baisiausia naktis mano gyvenime.