Louis ir Elisabeth istorija

Miglės ISTORIJA. Part 13.

Atsigulėm vėlai. Buvo gal pirma ar antra valanda nakties. Negalėjau atsidžiaugti savo naujuoju šuniuku Lilo. Erikas iškart užmigo, tačiau aš negalėjau. Tyliai išlipau iš jos ir iš po jos ištraukiau savo seną, dekupažu puoštą prisiminimų dėžutę. Nuėjusi į virtuvę užsidegiau šviesą ir atsidariau ją. Mane užplūdo prisiminimai. Tai buvo įvairios nuotraukos, seni bilietai, draugystės apyrankės ir panašūs dalykai. Tačiau ieškojau kai ko kito. Išrausiau visą dėžutę, ir ant pačio jos dugno radau savo mylimų atlikėjų, sportininkų ir žmonių nuotraukas. Ten buvo visko... Lil Wayne, Lebron James, Johhny Depp nuotraukų, netgi Justin Bieber iškarpų. Vis vien ieškojau ne šito. Tik tuomet pamačiau visą krūvą One Direction nuotraukų. O taip, jų buvo daug. Bet pagrinde tik Harry, Harry, Harry. Pažvelgus į tas senas nuotraukas, pastebėjau kaip jis pasikeitė... Suvyriškėjo... Taip pat buvo keletas Louis, Niall, Zayn ir Liam nuotraukų. Bet net jų visų nuotraukas kartu sudėjus Harrio vis vien buvo daugiau. Tikrai buvau pametusi galvą dėl jo. Kruptelėjau, kai pajaučiau šaltą Lilo nosytę prie savo kojos. Pasiėmiau jį ant rankų ir vis dar žiūrinėjau nuotraukas. Iki tol kol atėjo Erikas...

- Lis .. Jeeez, žmogau, dabar penkta valanda ryto... Ką čia darai? - paklausė jis prisimerkęs nuo įjungtos šviesos.

- Negalėjau užmigti, tai žiūrėjau į senas nuotraukas... – jis priėjo arčiau. Pakėlė Harry nuotrauką.

- Kas jis?

- Paauglystės meilė... – mane vėl užplūdo prisiminimai.

- Tavo vaikinas? – pradėjau garsiai juoktis.

- Juokauji?? Jis buvo mano mylimiausios grupės mylimiausias atlikėjas...

- Hmm.. – tai taręs jis pradėjo apžiūrinėti Louis nuotrauką. Man padažnėjo širdies ritmas. – O jis kas toks?

- Tos pačios grupės kita paauglystės meilė...

- Siautei frontais...

- Aha ...

- Žodžiu, aš grįžtu į lovą, kai užsimanysi miegot, ateik.

- Okay ... – tai taręs jis pabučiavo man į kaktą ir nuėjo į miegamąjį. Dar kart permečiau akimis visas jų nuotraukas, bet ilgiau žiūrėt nebegalėjau. Per daug prisiminimų iš tų laikų, kai svajojau apie tai, kas atrodė visiškai neįmanoma, o dabar tai vyksta ištikrųjų ... Viską sukroviau atgal į dėžę ir nuėjau į balkoną parūkyti. Naktis buvo pakankamai šilta. Iš paskos atsekė ir Lilo. Prisidegiau cigaretę, tuo tarpu šalia manęs suvibravo telefonas. Rašė nepažįstamas numeris:

- Atleisk, jog rašau taip vėlai... Nesimiega kažko. Čia Louis rašo. Tai va, jei ryt laisva, gal norėtum atlėkt pas mane? Vyks šioks toks vakarėlis.

Nusišypsojau.

- Vakarėlis?

Jis atrašė neįtikėtinai greitai.

- Liam ir Danielle švęs 6 metus kaip kartu. Susirinksim visi. Tai užsimaniau, jog ir tu ateitum, supažindinčiau su Liam, Danielle ir Zayn. Ką pasakysi?

Mąsčiau ... Ką reiks sakyt Erikui? Hmm... Pameluosiu, jog Tiffany (mano geros draugės) gimtadienis... Kokia aš bjaurybė..

- Gerai, pasistengsiu ateiti. Ryte dar parašysiu.

- Lauksiu !

Pradėjau planuoti planą chuliganą kaip išsisukti nuo Eriko. Surūkiusi cigaretę nuslinkau atgal į lovą. Nespėjau net susivokti, o jau miegojau. Iki tol kol pajutau, kaip Lilo laižo mano padus. Staigiai atsimerkiau. Buvo jau šviesu, o iš kvapo galėjau atspėti, jog Erikas kepa kiaušinienę. Fee. Teks valgyt skrebučius su uogiene. Galvoje paruošiau savo kalbėjimo planą ir nuslinkau į virtuvę.

- Labas rytas ! – tai tarusi prisiglaudžiau prie Eriko. Nežinau, kas man užėjo, bet tiesiog norėjau, jog jis mane apkabintų. Kadangi buvau žema, o jis itin aukštas, manau atrodėm mielai. Jis apkabino mane, ir padėjo savo barzdą man ant viršugalvio.

- Sveika coliuke ...

- Juk žinai, kad nemėgstu, kai taip mane vadini !!

- Žinau, bet man patinka tave erzint ! – tai pasakęs jis pabučiavo man į nosyte ir nuėjo prie stalo. Aš susitepiau skrebutį ir atsisėdau šalia jo.

- Šiandien nebūsiu namie... – pradėjau nemaloniąją pokalbio dalį.

- Kodėl? – kramtydamas paklausė Erikas.

- Tiffany gimtadienis... Tikiuosi nepyksi?

- Kas ten dar bus? Kokie vaikinai? – ohh, prasideda Eriko pavydo scenos, pagalvojau.

- Nežinau, bet Tiff minėjo, jog čia labiau mergaitiškas vakaras...

- Na ką gi... Linksmai pasibūkit...

- Ačiū, tu pats geriausias!! – nusišypsojau ir kai pavalgėme sudėjau indus į indaplovę. Pašėriau šuniuką ir išvedžiau jį laukan. Vaikštant keikiau save, kad šitaip elgiuosi. Kai grįžau, nuėjau į miegamąjį. Suradus telefoną parašiau Lou:

- Kelinta pas tave būti?

Kol laukiau atsakymo paklojau lovą ir pasiruošiau pasakiško grožio ryškia pavasarinę suknelę. Suvibravo telefonas.

- Renkamės 6 valandą.

Pažvelgiau į laikrodį. Ką gi, turiu dar šešias valandas... Manau nueisiu į kirpyklą... Reikia pokyčių. Pasakius Erikui kur einu, jis nepatikliai pažiūrėjo.

- Galiu kartu ? – paklausė.

- Žinoma ! – tariau ir kartu nuskubėjome į Londono centrą.